Lietuviai gaili žodinės meilės
Šeimos psichologė Giedrė Gutaitė-Klimienė jau septynis metus padeda poroms atstatyti pusiausvyrą ir pastebi, kad lietuviams santykiuose dar reikėtų pasimokyti. Svarbiausia, dažnas nesusimąsto, kaip myli kitą žmogų, o laiku nesprendžiamos problemos priveda link skyrybų.
„Dažnam žmogui reikšti meilę, kad ir viešai apsikabinti, yra sudėtinga. Dažniausiai tokie asmenys ateina iš šeimų, kuriose apie meilę nebuvo kalbama, o ji buvo suprantama kaip rūpestis ar valgio gaminimas. Tokiems žmonėms sakyti meilės žodžius ar rodyti švelnumą nėra priimtina, nes „gi ir taip aišku. Vis dėlto tai lemia, kad kitai pusei, kuri gali būti iš kitokios šeimos, yra labai sunku“, – atskleidžia specialistė. Ji pastebi, kad lietuviai labai kuklinasi sakyti meilius žodžius, rodyti švelnumą. Tokių meilės išraiškų gaili ne tik antrai pusei, bet ir vaikams.
SKAITOMIAUSIOS NAUJIENOS:
Pamatykite, kaip Lukiškių kalėjime gyvena garsiausi Lietuvos nusikaltėliai
Taip švenčia abiturientai: per išleistuves mokykloje – striptizo šou
Tai, kas „gimė“ sėti baimę, kelia vien juoką: antgamtiški reiškiniai ar fotošopo įgūdžiai?
„Galėčiau pastebėti, kad nemokėjimas reikšti meilės žodžiais yra ganėtinai lietuviškas bruožas. Taip pat egzistuoja meilės slėpimas, kai bandoma vengti švelnumo rodymo prie vaikų. Tai atkeliavo iš išauklėjimo, kad „taip nėra gerai“, todėl netrūksta suaugusiųjų, kurie nematė, kaip jų tėvai vienas kitą mylėjo“, – sako G. Klimienė.
Kita opi problema – balanso trūkumas. Kai kuriose porose vienas savo mylimąjį labiau apdovanoja žodžiais, bet kitam reikia veiksmų. Antroji pusė nebus laiminga, jei gaus paruoštus pietus, tačiau trūks žodinės meilės ir atvirkščiai. Toks disbalansas, pasak šeimos psichologės, dažnai kelia daug problemų poroje.
„Svarbiausias momentas – suprasti vienas kito skirtingumą ir pamatyti, kaip tavo mylimasis tave geriausiai girdi. Matyčiau tendenciją, kad rūpinimasis ir meilė yra suvokiami per buitį. Dauguma šeimų tai atlieka pakankamai neblogai, tačiau pats santykis išlieka su klaustuku“, – teigia moteris. Santykių problemas ir lietuvių nemokėjimą mylėti stipriai nulėmė iš tėvų atsineštas domėjimasis santykiais.
Poros gyvena iliuzijoje
Kaip teigia Giedrė Klimienė, retas savo antrosios pusės paklausia: „Kada tu jautiesi labiausiai mylimas?“. Dauguma į šį klausimą nežino atsakymo, o tai, pasak ekspertės, labai svarbu vienas kito jausmų, meilės pažinimui.
„Poroms duodu įsivertinti, kiek gauna meilės ir kiek jos duoda. Dažnai įverčiai nesutampa, nes vienam iš partnerių atrodo, kad jos duoda labai daug, o mylimasis teskiria du iš dešimties. Tai lemia, kad žmonės gyvena iliuzijoje“, – sako šeimos psichologė, pabrėžusi, kad išmanymas meilėje ne visada reiškia, kad tai, kaip aš jaučiuosi, atspindi mylimojo jauseną.
Nors Lietuvoje netrūksta santykių ekspertų, tačiau žmonės savo problemas nusprendžia spręsti tik labai kritinėmis situacijomis. Tai yra didelė klaida, nes pasitaiko situacijų, kai jau sunku kažką pakeisti. Įsisenėjusias problemas, skaudulius išgydyti užtrunka, tad žmonių laukimas tikrai nepadeda išspręsti santykių problemų.
„Nereikia nusimatyti jokio laikotarpio, kada pradėtis kalbėtis ar spręsti problemas – tai reikia daryti visada. Jeigu žmonės jaučia, kad kažkas negerai, kliūtis patartina spręsti kuo greičiau. Nuo pat pirmo susitikimo labai svarbus išsakymas, girdėjimas, klausymas, atsižvelgimas. Tuomet bus įmanoma kokybiškai kurti santykį“, – teigia psichologė, kuri pabrėžia, kad tai svarbu ir lytinių santykių srityje.
Lietuviai mylisi per mažai?
Urologas, seksologas Balys Dainys tikina, kad neįmanoma vienu sakiniu atsakyti: „Ar lietuviai moka mylėtis?“. Pasak eksperto, atsižvelgiant į tai, jog lietuviai yra savamokslių tauta, kuri mokykloje neturėjo lytinio ugdymo, žinios apie seksą „yra pusė bėdos“.
„Pas mane per daugelį metų nebuvo nė vieno vaikino, kuris sakytų: „Gavau žmoną, tai pasakyk, ką su ja dabar daryti“. Visi mes mokėmės iš gatvės, tautosakos, draugų, bet turime problemą – negavome sistemingo ugdymo. Tad reikia padėkoti mūsų liaudžiai, kuri sukūrė pamokančias dainas. Pavyzdžiui, Aukštaitijoje per vestuves dainuoja: „Nei daug, nei mažai, per savaitę tris kartai. O per ištisus metus – 104 kartus. Stebėtina, bet ši daina atspindi, kiek kartų per savaitę lietuviai turėtų mylėtis“, – teigia ekspertas.
Anglų mokslininkai neseniai išleido knygą, kur teigiama, kad seksas kiekvieną dieną garantuoja sveikatą, atbaido ligas. Vis dėlto B. Dainys tikina, kad šiaurietiško būdo lietuviams trijų kartų per savaitę tikrai užtenka. Tik ekspertas labai bara tuos, kurie šios taisyklės nesilaiko ir lovoje susitinka vos kartą per savaitę ar mėnesį.
„Netempiu visų ant vieno kurpalio, bet jaunimui siūlyčiau laikytis anglų metodologijos. Suprantama, kad 50-60-ies metų žmonėms gali užtekti ir vieno karto per savaitę. Tik pabrėšiu – jei vyras ir moteris pradėjo lytinius santykius, jie turi būtis reguliarūs“, – pakartoja B. Dainys. Jis griežtai vertina poras, kurios lytinius santykius atideda dėl streso, užimtumo, prastos nuotaikos ar nuovargio. Kaip teigia urologas, tokios šeimos dažniausiai subyra.
Seksas apsaugo nuo ligų ir piktų viršininkų
„Seksas, kaip ir maistas, turi būti sotus, tad geri lytiniai santykiai garantuoja nuotaiką, darbingumą, pozityvumą. Seksualiai pasotinti žmonės yra žymiai geresni darbuotojai, labiau bendraujantys, o ne pikti viršininkai ar vadovės. Jei žmogus nepasisotino, jis bus piktas, o dėl to nukentės ir kolegos“, – tikina ekspertas. Lytiniai santykiai, pasak B. Dainio, garantuoja ne tik gerą nuotaiką, bet taip pat apsaugo nuo ligų, gerina sveikatą.
„Seksas būna trijų rūšių: demografinis (siekiant susilaukti vaiko), rekreacinis (atostogų seksas) ir gydomasis seksas. Lytiniai santykiai stiprina imunitetą, tad žmonės rečiau serga gripu. Taip pat tuščia prostata gija geriau, tad sekso pagalba galima apsisaugoti nuo prostatos vėžio. Tai aktualu ir moterims, nes ištuštėjusios lytinės liaukos taip pat apsaugo nuo mirtinų ligų“, – pabrėžia urologas. Ekspertas tikina, kad lietuvių sekso žinias galima vertinti pusėtinai, o tai ne tik didina sergančių lytinėmis ligomis skaičių, bet ir trukdo susilaukti vaikų.
Statistika Lietuvoje šokiruoja – kas aštunta pora yra nevaisinga. Vis dėlto B. Dainys teigia, kad tai lemia ne genetiniai sutrikimai, o paprastas sekso pozų neišmanymas.
„Tegu atleidžia man mokytojai, tačiau jau geriau vietoj trigonometrijos apie seksą kalbėtume. Pamokytume vaikus, kad po sekso reikia užtraukti apyvarpę ir nusišlapinti, ir taip sumažintume ligų skaičių. Sekso higiena ir sekso technikos taip pat labai svarbu, nes dažna moteris nežino tinkamiausios pozos apsivaisinimui. Taip pat daugelis moteriškių ateina ir sako, kad po pirmojo sekso prasidėjo cistitai, šlapimo pūslės uždegimai. Tai reiškia, kad seksas buvo grubus, nemokšiškas ir gadina moterims gyvenimą“, – atskleidžia specialistas.
Urologas teigia, kad 95 proc. lietuvių labiausiai patinka misionieriaus poza. Tai lemia, kad moterys ne tik nepasiekia orgazmo, bet ir negali pastoti. Balys Dainys atskleidžia, kad apvaisinimui labiausiai tinka vaško poza: moteris klūpo, o vyras stovi iš nugaros. Tai, pasak seksologo, yra natūralaus apvaisinimo poza.
„Orgazmui geriausiai tinka jojikės poza. Labai daug moterų skundžiasi, kad nepatiria orgazmo, o tai tiesiog yra seksologijos, kaip mokslo, reikalas. Gi visi užsiiminėjame seksu, tad tokios žinios yra būtinos“, – teigia vyras. Vis dėlto jis pabrėžia, kad lietuviai daug drąsiau kalba apie intymų gyvenimą, nebebijo apsilankyti pas specialistus.
Kalbėtis apie seksą – būtina
„Kalbėtis apie lytinius santykius yra tiek pat svarbu, kaip ir kalbėtis apie viską. Tai viena iš sudedamųjų svarbių santykių dalių. Kartais vienas iš poros gali likti nepatenkintas procesu, jausti diskomfortą, o tai santykių atžvilgiu gali brandinti neigiamus jausmus. Vien pasikalbant, pasitariant galima daug ką pakeisti, tad kalbėtis apie seksą yra privaloma“, – sako šeimos psichologė. Suprantama, kad kalbėtis seksualumo tema yra sunku, nes norisi neįskaudinti. G. Klimienė pataria apie seksą kalbėtis be kaltinimų, žeminimo ar menkinimo.
„Pasakykite: „Man labai svarbu, ką tu darai, bet yra dalykų, kurie man kelia diskomfortą. Gal galėtume pabandyti kitaip?“. Tai svarbu, nes seksas dažnai tampa problema. Tad tik išsakius savo poreikius, galima pasiekti, kad santykiai taptų kokybiški ir darnūs“, – sako ekspertė. Kalbėjimosi su partneriu reikia mokytis, bet visų pirma, pasak G. Klimienės, reikia išmokti klausytis ir girdėti.
„Dažnas nori išsakyti savo mintis, tačiau negirdi kito. Nesvarbu apie ką kalbama, bet girdėjimas yra labai svarbus. Susikalbėjimas yra įmanomas tik tuomet, kai aš sustoju ir klausau kito žmogaus“, – sako specialistė.
