Esą esminis dalykas yra palengvinti šeimos ir darbo poreikių suderinimą bei užtikrinti lengvai pasiekiamas vaikų priežiūros paslaugas, sako Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (EVAF) docentė Agnė Laužadytė-Tutlienė.
Kokie veiksniai gali paveikti Lietuvos moterų sprendimą gimdyti?
„Yra stebimos sąsajos tarp socialinės ir ekonominės makroaplinkos bei moterų sprendimo gimdyti vaikus. Prokreaciniai ketinimai bei jų realizavimas yra susiję su daugeliu veiksnių – socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių ir kt. – o vaikų susilaukimas šiuolaikinėje visuomenėje yra glaudžiai susijęs su asmeniniu pasirinkimu. Lietuvoje esant aukštam moterų išsilavinimo ir užimtumo lygiui, ryškėja aiški jų orientacija į profesinę veiklą, savo potencialo realizavimą. O tai savo ruožtu gali paskatinti atidėti vaikų turėjimą į vėlesnį gyvenimo etapą.
Esant minėtosioms sąlygoms lygiagretus tradicinių vaidmenų šeimoje vykdymas tampa itin sudėtingas, todėl tampa ypatingai svarbios šeimos politikos priemonės, sudarančios palankias sąlygas šeimos, darbo ir kitų įsipareigojimų derinimui. Įvairiose šalyse atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, kad abiejų tėvų lūkesčius atitinkantis įsitraukimas į profesinį užimtumą, vaikų priežiūrą ir namų ruošą, yra labai svarbi prielaida gimstamumo atsigavimui“, – teigė A. Laužadytė-Tutlienė.
Ar šeimos finansinė padėtis veikia moterų sprendimus dėl vaikų ir ar būtų veiksminga didinti tiesiogines išmokas?
„Neretai yra teigiama, kad tiesioginių išmokų šeimoms didinimas galėtų paskatinti gimstamumą, visgi, tokių išmokų vaidmuo yra pervertinamas. Tarptautiniai tyrimai ir kitų šalių patirtis atskleidžia, kad tiesioginių išmokų didinimas galėtų turėti teigiamą įtaką tik socialiai silpnose žemesnio išsilavinimo šeimose, gaunančiose mažas pajamas. Trumpuoju laikotarpiu tokia priemonė galėtų mažinti ekonomiškai silpnų šeimų skaičių, visgi, ilgalaikėje perspektyvoje išmokos gali tapti esminiu tokių šeimų pragyvenimo šaltiniu ir jas „įkalinti“ socialinėje atskirtyje bei skurde.
O labiau išsilavinę, finansiškai geriau apsirūpinę tėvai, priimdami sprendimą dėl vaikų, dažniau vertina darbo ir šeimos derinimo galimybes, vaiko priežiūros ir ugdymo paslaugų prieinamumą, kokybę. Tad, mokslininkų teigimu, veiksmingesnė yra netiesioginė finansinė parama, pvz., įvairių mokesčių lengvatos, subsidijos, mokesčių nuolaidos vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugoms bei apsirūpinimui būstu. Be to, apsisprendimas turėti vaikų priklauso ne tik nuo finansinės šeimos situacijos ar išmokų dydžio, bet ir nuo galimybės vienam iš tėvų eiti vaikų priežiūros atostogų ilgesniam laikui“, – komentavo docentė.
Ar yra skirtumų tarp Lietuvos miestuose ir kaimuose gyvenančių moterų?
„Vertinant ilgojo laikotarpio tendencijas, svarbu paminėti, kad Lietuvos kaimo vietovėse gimstamumas visuomet buvo didesnis, nei miestuose. Kaimuose gyvena mažiau išsilavinusios šeimos, kurios iki šiol susilaukia daugiau vaikų. Visgi, pastebima, kad skirtumai tarp miestų ir kaimo vietovių gimstamumo mažėja. Didžiuosiuose miestuose, kur neretai šeimos yra geriau finansiškai apsirūpinusios, o moterys aktyviau dalyvauja profesinėse veiklose, stebimi ženklesni pokyčiai, plėtojant vaikų ikimokyklines ir jaunesnio mokyklinio amžiaus paslaugas. Tad jos turi geresnes sąlygas derinti darbą, šeimą, vaikų auginimą.
O kaimuose vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugų prieinamumo galimybės išlieka ribotos, be to, vis dar yra gajos moteriai nepalankios patriarchalinės vertybės“, – teigė A. Laužadytė-Tutlienė.
Teksto autorė: praktiką atliekanti Eivina Belousovaitė.
