L. Liubertaitė kiekvienais metais daro apžvalgas tų pomidorų, kuriuos užsiaugina savo šiltnamyje. O jų čia netrūksta – akyse raibsta raudoni, juodi, geltoni ir oranžiniai pomidorai.
Savo šiltnamyje praėjusiais metais ji augino netgi tris vyšninių pomidoriukų veisles. Viena iš jų „Black cherry“ – šie pomidorai pasižymi itin geru skoniu. Jų krūmai yra labai dideli, siekiantys net šiltnamio lubas ir išveda daug derliaus.
„Iš tiesų, „Black cherry“ pomidoriukai vieni pirmųjų pradėjo raudonuoti. Labai rekomenduočiau šią veislę išbandyti ir Jums, jeigu to dar nepadarėte. Vienintelis dalykas, kuris gali kelti rūpestį – sakoma, jog šie pomidorai labai greitai plyšta, tačiau tam gali būti dvi priežastys.
Viena priežastis – jie būna pernokę. Noriu atkreipti dėmesį, kad sunokusių ilgai nelaikytumėte ant šakų. Kita priežastis ta, kad jei kurį laiką būna nelaistomi ir vėliau staiga gauna labai daug drėgmės, jie tiesiog suplyšta“, – nurodo specialistė.
Kiti pamėgti L. Liubertaitės pomidoriukai – „Medovaja kaplia“. Jie vaiskiai geltonos spalvos, o jų skonis puikus. Pasak tinklaraštininkės, vaikai nuolat ateidavo jų nusiskinti ir suvalgyti. Taip pat šie pomidorai turi savybę sunokę nukristi nuo šakelių kaip lašai ant žemės, todėl patartina vos tik sunokus iškart juos ir nuskinti.
Dar viena vyšninių pomidorų veislė – hibridinei pomidoriukai „Cherry H“. Jų skonis yra saldus, o patys yra kieti ir traškūs.
Pomidorai, tinkantys viskam
Kita veislė – „Juodasis princas“. Šie pomidorai, nors ir atrodo visiškai įprastai, tačiau yra labai gerai subalansuoto skonio: jaučiamas ir saldumas, ir rūgštelė. Praktiškai bet kur galima juos naudoti.
Pomidorų „San Marzano 2“ krūmai nėra labai aukšti ir siekia maždaug 1,50 metro. Todėl, jeigu šiltnamis nėra labai aukštas, šie pomidorai būtų verti sodinimo.
Pasak „Geltono karučio“ tinklaraštininkės, jų skonis puikus – tikras „pomidorinis“, puikiai subalansuotas. Juos galima naudoti ir salotose, ir, dėl tinkamos formos, konservavimui.
„Jie yra labai sausi. Jų viduje sulčių praktiškai nėra, todėl mes juos auginame dėl džiovinimo“, – sako ji.
Dar viena labai mėgstama tinklaraštininkės pomidorų veislė – „Noire de creme“. Jie yra tamsesnės spalvos ir pasižymi geru skoniu. Šie pomidorai tiks įvairioms paskirtims: konservavimui, tyrėms ar kitiems jūsų pamėgtiems patiekalams.
Didelius vaisius vedančios veislės
Derliaus gausumu pasižymi „Red pear“ veislės pomidorai. Jie yra puikaus subalansuoto skonio, o viduje yra labai mėsingi. Pats pomidoras gali užaugti iki 800 gramų. Toks pasitaikė L. Liubertaitės šiltnamyje.
„Ši veislė yra labai derlingi. Nulūžo netgi šaka, neatlaikiusi viso derliaus svorio. Tikrai rekomenduoju „Red pear“ pomidorus, nes jie tikrai skanūs. Mes juos auginame jau nebe pirmus metus“, – rekomenduoja L. liubertaitė.
Norintys šiltnamyje užsiauginti didesnius pomidorus, turėtų atkreipti dėmesį ir į „Ananas“. Šios veislės pomidorų krūmas nėra labai derlingas, bet vaisiai užauga dideli ir labai skanūs.
„Jantar“ veislės pomidorai yra labai gražios, vientisos spalvos, o skonis labai švelnus. Todėl, jeigu nesinori, kad pomidoras būtų labai saldus, jie yra puikus pasirinkimas. Perpjovus matosi, kad šie pomidorai yra sultingesni nei „Read pear“.
Dar vieni pomidorai, kurių vaisiai būna dideli yra „Sorento“. Jie ne tik labai dideli, bet veda ir gausų derlių.
Itališkų veislių pomidorai
Jeigu nesinori labai didelių pomidorų, šiek tiek mažesni bus „Vesuvio giallo“. Jie gali būti raudonos arba geltonos spalvos. Šios veislės pomidorai yra gerokai vėlyvesni nei kiti.
„Pienolo del Vesuvio“ pomidorų skonis yra labai saldus, tarsi sumaišytas su cukrumi. Patys vaisiai yra šiek tiek kietoki. Auga kekėse, kurias galima nuskinti ir pakabinus namuose išlaikyti gana ilgai.
„Ponderosa“ pomidorai yra gerokai vėlyvesni nei kiti ir sklinda gandai, kad juos galima išlaikyti iki pat Kalėdų.
Lauke auginti pomidorai
Itališkus „Ponderosa“ pomidorus L. Liubertaitė bandė auginti ir lauke, tačiau tokios sąlygos pomidorams nelabai patiko – krūmas apšalo ir, iš pirmo žvilgsnio, derlius atrodė mažesnis nei šiltnamyje.
Lauke taip pat augino ir „Churma“ veislės pomidorai. Sunokę jie būna labai gražios oranžinės spalvos. Šių pomidorų keras yra labai derlingas, tačiau neaukštas.
Šalia pomidorų lauke L. Liubertaitė augina ir serenčius, nes šis augalas padeda nuvaikyti nepageidaujamus kenkėjus.
Pomidorai, kurių dar kartą nesirinktų
Toliau – didesni pomidorai. Pirmoji veislė, kurią apžvelgia L. Liubertaitė yra „De barao čiornyj“. Pasak jos, jie pasigirti geru skoniu negali.
„Šie pomidorai yra idealios formos, jeigu norite juos konservuoti. Dydis ir forma tam idealūs, tačiau sakyčiau tik tiek“, – įžvalgomis dalinasi ji.
„Volove serdce“ veislės pomidorai pasižymi ir geru skoniu, ir dideliais vaisiais, ir yra mėsingi, tačiau perpjovus pomidorą matyti, kad kietoji dalis užima beveik ketvirtadalį vaisiaus, todėl didelė dalis yra tiesiog išmetama veltui.
„Geltona spalva pomidoro viršuje rodo, kad vaisiui trūksta kalio. Tai žinodami nuo pernai metų, šiemet pomidorus laistėme trąšomis su kaliu, tačiau dėl temperatūrų skirtumo, nes buvo ir šaltų, ir labai karštų dienų, pomidorai ir vėl turėjo geltoną viršūnėlę“, – nurodo specialistė.
Viena iš tradicinių pomidorų veislių, kurios augo L. Liubertaitės šiltnamyje, „Kardinal“. Šių pomidorų forma yra išlaikyta, o pats vaisius yra skanus. Vienintelis priekaištas – krūmo išvedamas derlius nėra didelis, tačiau dėl šios priežasties „Kardinal“ pomidorų nebesodins savo šiltnamyje.
