Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Svarbiausia ne tai, kad po 30 metų pertraukos buvo atrastas naujas antibiotikas, o tai, kad buvo atrastas naujas metodas, tikina Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja daktarė Jolanta Miciulevičienė. Anot jos, antibiotikas teiksobaktinas gali būti ir nenaudingas, nes, jį ėmus naudoti žmonėms, bakterijos gali įgauti atsparumą.
„Pagrindinė priežastis – veikimo mechanizmas, – apie tai, kodėl bakterijos neturėtų tapti atsparios teiksobaktinui, sako daktarė. – Paprastai antibakteriniai vaistai jungiasi prie vieno bakterijoje esančio taikinio, o šis – prie kelių taikinių. Kol kas, atliktų tyrimų duomenimis, neišgauta atsparių mutantų. Tai nereiškia, kad, žmonėms pradėjus vartoti šį preparatą, neatsiras atsparumas ir jam.“
– Kiek svarbus šis atradimas?
– Šis atradimas tiek žmonėms, tiek medicinos visuomenei labai svarbus, nes tai – pirmas kitos grupės antibakterinis preparatas po 30-ties metų. Iki šiol, per 30-ties metų laikotarpį, jeigu ir buvo sukuriami, surandami nauji antibakteriniai vaistai, jie priklausė toms pačioms grupėms, pavyzdžiui, penicilinų grupės antibiotikas, tai tiesiog skiriamas kitas pavadinimas ir šiek tiek kitokia cheminė struktūra.
– Kokiai grupei priklauso teiksobaktinas ir kam jis skirtas?
– Tai – ne cheminis preparatas, o mikroorganizmų išskiriama cheminė medžiaga, kuri mokslininkų pavadinta teiksobaktino pavadinimu. Reikėtų žinoti, kad kol kas bandymai atlikti tik laboratorijoje su pelėmis. Dar praeis dveji–treji metai, kol bus atlikti klinikiniai tyrimai ir preparatas išbandytas su žmonėmis.
Preparatas neveiks visų bakterijų, kaip mes įsivaizduojame. Jis skirtas veikti gana teigiamas bakterijas. Labai svarbu, kad preparatas, bent jau dabar taip nustatyta, bus tinkamas naudoti tuberkuliozės gydymui, kurią sukelia dauginiu atsparumu pasižyminčios bakterijos.
– Tai yra didelė problema Lietuvoje, ar ne?
– Taip, tai – labai didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
– Kaip atliekamas pats procesas? Kodėl 30 metų vyravo štilis?
– Gana sunku atsakyti. Nuo naujo preparato sukūrimo iki išleidimo į rinką praeina 20–30 metų. Per šį laikotarpį mokslininkai pirmiausia suranda kokią nors veiklią cheminę medžiagą, paskui „praeina“ tam tikras stadijas, kol ima masiškai naudoti žmonių gydymui.
„Praėjus“ stadiją, kai atliekami klinikiniai tyrimai su žmonėmis, paaiškėja, kad preparatas turi daug pašalinių poveikių žmogui, ir jis yra išimamas iš tolimesnių stebėjimų. Arba pasirodo, kad, pradedant naudoti infekcijų gydymui, bakterijos ima mutuoti ir tam preparatui išsivysto atsparumas.
– Teigiama, kad šiam preparatui bakterijos neturėtų tapti atsparios. Kodėl?
– Pagrindinė priežastis – veikimo mechanizmas. Paprastai antibakteriniai vaistai jungiasi prie vieno bakterijoje esančio taikinio, o šis – prie kelių taikinių. Kol kas, atliktų tyrimų duomenimis, neišgauta atsparių mutantų. Tai nereiškia, kad, žmonėms pradėjus vartoti šį preparatą, neatsiras atsparumas ir jam.
Norėčiau pasidžiaugti, kad mokslininkai sukūrė naują metodą, kaip kultivuoti bakterijas, kurios yra dirvožemyje ir kurių iki šiol negalėjo išauginti įprastiniais metodais. Jie surado metodą, kaip tas bakterijas išauginti. Tokiu būdu atsiranda galimybė tyrinėti, vykdyti naujų medžiagų paieškas, kurias gamina mikroorganizmai. Galbūt ateityje naujos medžiagos vėl bus panaudotos naujų antimikrobinių vaistų išradimui.
– Tai svarbu ne paties antibiotiko atradimas, bet metodo atradimas?
– Būtent taip. Kaip sako mūsų medikų visuomenės atstovai, specialistai, teiksobaktinas – kaip žuvis, o metodas – meškerė.
