Giedriaus teigimu, fenotipologija remiasi fiziologija, t. y., kaip konkretus biologinis objektas su tam tikromis genetiškai išreikštomis charakteristikomis elgsis tam tikroje aplinkoje, esant tam tikroms, stresinėmis situacijomis ir kokie galimi įvykių variantai.
„Pabrėžiu, kad fenotipologija, tai nėra astrologija, kur sąlyginai tiksliai skaičiuojami įvykių variantai priklausomai nuo žvaigždžių išsidėstymo tam tikru periodu“, – teigia jis.
Fenotipologas sako, kad apie žmones sprendžia ne iš veido, o iš išoriškai matomų genetiškai nulemtų parametrų, kaip vizualiai matomi specifiniai anatominiai, t. y., genetiškai nulemti, išoriniai požymiai bei mimikų.
„Analizuojami statiniai vizualiai matomi parametrai, kaip: kaukolės forma, ausų, akių, lūpų, žandikaulio ir kiti galvos srityje bei visame kūne (žmogaus ūgis, plaštakų dydis, pirštų ilgis).
Iš požymių, kuriuos suformavo auklėjimas, aplinka bei žmogaus gyvenimo aplinkybės, jo pasirinkimai, ir šie požymiai yra matomi mimikoje bei žmogaus energetikoje“, – pasakoja G. Švetkauskas.
Ką apie charakterį galima pasakyti iš veido bruožų?
Vyras sako, kad jei yra lyginami du asmeninio gyvenimo partneriai, galima apibrėžti, koks bus jų bendro gyvenimo scenarijus, jo privalumai bei trūkumai kiekvienam individualiai.
G. Švetkausko teigimu, jei žmogus renkasi verslo partnerį, galima matyti, koks bus jų bendradarbiavimo scenarijus, bei kaip vyks skyrybos, kadangi jos kažkada vis tiek vyks. Analizuojant verslo partnerių charakteristikas, tampa aišku, kuris labiau dominuos, kuris kurį tikėtina, kad apgaus, esant tam tikroms aplinkybėms.
„Analogija: sakykime, vienas verslo partneris, kuris atsakingas už verslo valdymą, plėtrą, pavadinkime jį agronomu, o kitas verslo partneris – investuotojas, kuris nukreips finansinius srautus į „laukus“, pavadinkime jį melioratoriumi.
Melioratoriui kyla klausimas, kaip pasirinkti tinkamą agronomą, kuris neiššvaistys, o padaugins jo turimus finansinius išteklius. O agronomui kyla klausimas, kaip pasirinkti tinkamą melioratorių, kuriam užtektų finansinių resursų ūkiui išlaikyti ir kuris jo neapgaus po kurio laiko ūkiui klestint pvz. per įstatinio kapitalo padidinimą ir verslo perėmimą.
Tad galima daryti ir politikų kompleksinę analizę, kadangi politikai veikia grupėmis – partijomis, ir ne visada ant scenos esantis žmogus yra tas, kuris priima sprendimus. Beje, tai fenotipologiškai taip pat galima išskaičiuoti.
Kaip? Kai fenotipologiškai matai, kad žmogus per silpnas užimti tam tikrą postą, o tuo labiau, jei jis per silpnas pagal savo charakteristikas ateiti į tokį postą, reiškia už jo kažkas stovi.
Pasakyti, kad politikas tinkamas tai konkrečiai pozicijai ar ne, vėlgi, reiki analizuoti, ar to žmogaus charakteris atitinka tai pozicijai keliamus reikalavimus. Marko Lučino naudojama analogija, pasakyta prieš keletą metų man: „Giedriau, ir asilą (turima mintyje – gyvūnas, panašus į arklį, tik žemesnis ir ilgomis ausimis) galima išrinkti į valdžią, jei taip susitarsime visi.
Klausimas, ar jis susitvarkys su jam pavestomis funkcijomis. Išrinkti galima bet ką“, – sako jis.
Ingrida Šimonytė
Vyras pasakoja, kad I. Šimonytė – pragmatiškas, racionaliai mąstantis žmogus, su puikia analitine – finansine matematine logika.
„I. Šimonytė yra be galo nepatikli, įtari, ir „šviesiu rytoju“ netikinti, o vertinanti viską labai realistiškai, sakyčiau, net ciniškai.
Kodėl pragmatiškas? Labai stiprūs fenotipologiškai taip vadinami „komerciniai instinktai“, t. y. kai žmogus instinktyviai orientuotas į praktinį apčiuopiamą rezultatą. Ir jei toks žmogus turi tam tikrą ideologiją, tai būtinai pasirūpins, kad ji būtų įgyvendinta praktiškai arba kad ji duotų praktiškus rezultatus.
Užsiimti esme, prasme vardan esmės ir prasmės – čia ne apie I. Šimonytę. Viskas turi turėti praktinę vertę. I. Šimonytė yra gera įgyvendintoja, pasirūpintoja praktiniu rezultatu. Intelektinės savybės taip pat stiprios, ypač analitinė – matematikė logika“, – pasakoja ekspertas.
G. Švetkausko teigimu, tai racionalaus, gerai paskaičiuojančio ir į ateitį gerai prognozuojančio žmogaus charakteristikos.
„Nepatiklumas, įtarumas leidžia gerai numatyti galimas ateityje kilsiančias grėsmes ir užkirsti galimybę joms atsirasti. Beje, I. Šimonytės charakteryje fenotipiškai yra išreikštas tiesmukumas ir taip vadinamas „chuliganiškas kūrybiškumas“.
Žmonės su tokia bruožų kombinacija turi aštrų liežuvį ir jiems pastoviai norisi kažką aštraus pasakyti, bet būdami tam tikruose postuose jie priversti „laikyti savo liežuvį rankose“.
Kadangi I. Šimonytė linkusi patylėti, bet yra labai temperamentinga, kai jai atsibosta oponentų puolimas, ji emociškai „sprogsta“ ir leidžia sau pasakyti viešai kažką aštraus. Tai jos charakteris, fenotipologiškai – ji turi teisę tokiam elgesiui“, – įžvalgomis dalijasi Giedrius.
Vyras neslepia, kad prie tokių stiprių charakteristikų, kaip pragmatiškumas, analitinė – matematinė logika, kandumas, tiesmukumas, toliaregiškumas, yra ir kitos savybės, kurios žinomos tik pačiai I. Šimonytei ir jos artimam ratui.
„I. Šimonytė yra jautri ir pakankamai įžeidi, jautriai reaguojanti viduje moteris, kuri to neparodo išorėje, ir kuri gyvenimo ištreniruota gintis aštriomis replikomis.
Jai privalomai reikia turėti savo ratą artimų žmonių, su kuriais ji gali nebūti politike, o būti tiesiog Ingrida ir turėti normalių žmogiškų pokalbių, iš širdies, kuriuose ji nebus teisiama, kritikuojama, puolama. Jai reikia turėti patikimų žmonių ratą, kuris ją reabilituoja po sunkių politinių kovų ir pakrauna“, – teigia vyras.