Dar rugsėjo 7-ąją, ruošiantis tankų manevrams po karo mašinų ugnimi žuvo karys, dar penki patyrė sužalojimų. Atsimušęs į žemę sviedinys sprogo įkritęs į inžinierių slėptuvę.
Šios savaitės viduryje pasirodė išsyk keli vaizdo įrašai iš Lužskij poligono, kuriame netyčinė sraigtasparnio raketa, manoma, sužeidė kelis žmones bei susprogdino karinės technikos valdymo sunkvežimį.
Vos po kelių dienų į šį poligoną atvyko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris stebėjo pratybų eigą.
Stebėti savo karių pasirengimo skubėjo ir Rusijos desantininkų vadas, Krymo aneksijai vadovavęs Andrejus Serdiukovas. Tačiau pakeliui mikroautobusas, kuriuos važiavo jis ir keli jo pavaduotojai, slidžiame kelyje rėžėsi į priešpriešinėje juostoje važiavusį lengvąjį automobilį. Generolas avarijos metu patyrė stuburo traumą, žuvo lengvąjį automobilį vairavęs 38-ių dviejų paauglių tėvas.
Baltarusijoje karines pratybas žiūrėjo užsienio stebėtojai ir žurnalistai. Dar iki oficialios pratybų pradžios NATO atstovai pripažino, jog stebėtojų leidžiama per mažai, o ten kur bus leidžiama, tai bus tik parodomasis renginys.
Anot Rusijos gynybos ministerijos, pratybose bendrų veiksmų planavimui iš Rusijos pusės buvo įtrauktos ir kitų tarnybų operatyvinės grupės – VRM, Rosgvardija, FST ir Gelbėjimo tarnybos veikė pagal iš anksto numatyta planą. Ir tai jau nėra pirmos tokios pratybos: pavyzdžiui, Rosgvardija kartu su kariuomene treniravosi praėjusių metų vasarą Volgogrado srityje, skelbiama „Current Time“.
Betvarkė išorėje, nerimas viduje
Rusija neatskleidė „Zapad-2017“ manevrų parametrų ir neįvardijo tikslaus skaičiaus karių, kurie ten dalyvavo, pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas, čekų generolas Petras Pavelas.
Jo teigimu, pratybose dalyvavo ne 13 tūkst. karių, o kažkur 70-100 tūkst. Generolas pridūrė, kad techninės ar žmogiškosios klaidos atveju didelė karių sankaupa Baltijos ir Juodosios jūros regione gali išprovokuoti karinį konfliktą.
„Armija atrodo pasiruošusi kovai. Aišku, vis dar yra trūkumų. Jie bando parodyti, kad pirmiausiai, pasirengimas kovai yra karinių reformų rezultatas. Kaip jie gali vadovauti įvairių rūšių kariniams daliniams, ir kaip greitai jie gali juos perkelti į poligonus Baltarusijoje, Leningrado srityje, – leidiniui pasakojo ekspertas Michaelas Kofmanas. – Tai, ko trūko – tai modernizacijos, tai yra galimybės vykdyti bekontaktį karą. Jie beviltiškai bando parodyti, kaip karinės-kosminės pajėgos gali naudoti aukšto tikslumo ginkluotę, jūrų laivyno kovinę galią, įvairius „iskanderių“ pulkus, kurie šiandien ryte paleidinėjo raketas įvairiuose poligonuose. Na ir bendrai stengiasi parodyti karinę galią, jėgą ir, be viso to, politinę valią.“
Pasak eksperto, pagrindinė priežastis, kodėl jie auginą šią karinę galią, yra, jų manymu, konvencinis Vakarų ir NATO sulaikymo būdas.
„Kas jaudina Maskvą? Kad bus ne plataus masto įsiveržimas, o krizinė situacija Baltarusijoje, kad Lietuva kažkokiu būdu pabandys sužaisti Baltarusių politikoje, sukurs „spalvotą revoliuciją“. O Vakarai, JAV pasinaudos šia krize kaip pagrindu intervencijai, ir štai tuomet jau prasidės kažkokia humanitarinė JAV pajėgų intervencija. Ir Rusija, aišku, su tuo kariaus. Štai ką mes išvydome abiejose „Zapad-2017“ fazėse.
Tačiau politologo teigimu, įdomiausia yra tai, kad Rusija jau ne pirmą sykį išbando „Zapad“ pratybų metu, jog tokios krizės metu pačioje Rusijoje prasideda kažkoks sukilimas, kažkas destabilizuoja padėtį.
„Šia dalimi užsiims Nacgvardija, tai yra ji kažkaip turės numalšinti „spalvotąją revoliuciją“, žmonių protestus, – pasakojo M. Kofmanas. – „Zapad“ – tai visų pirma plataus masto visų dalinių mobilizacija, ne šiaip ginkluotųjų pajėgų, o pagrindinių tarnybų šalyje, kurios turės pasipriešinti ir vidaus grėsmėms, ir grėsmėms iš išorės.“
