Susirinkime pasisakiusių ekspertų nuomonė bent jau vienu klausimu tikrai buvo vieninga: šio konflikto vienareikšmiškai vertinti neįmanoma arba nebeįmanoma. Dauguma pasisakiusiųjų sutiko, kad nė viena pusė negali būti priskirta prie „gėrio“ ar „blogio“, o paties konflikto eiga priklausys nuo daugelio - tiek išorės, tiek Sirijos vidaus, aspektų.
Demokratizacijos veiksniai nebėra tokie savaime suprantami, kokie buvo anksčiau, kai „demokratija patinka visiems, o anksčiau ar vėliau vistiek bus visur priimta“ (S. Spurga). Pasak į neabejotiną tiesą nepretendavusio VDU profesoriaus Edgūno Račiaus, demokratizacijos bandymas Artimuosiuose Rytuose nesugebėjo „prasimušti“. Demokratijos paragavusios tautos nuo „daug ir dabar“ labai greitai atsisuko arba grįžo į konservatyvumą.
Kol kas, geriausiu atveju, įvykius Artimuosiuose Rytuose galima vadinti preliudija į „pavasarį“. Karinio saugumo ekspertas A. Matonis akcentavo, kad šis konfliktas yra pirmasis tikras „YouTube“ karas. Internete yra šimtai valandų Sirijos karo vaizdų, kuriais remiantis galima įsivaizduoti karo realybę. Anot eksperto, šis karas - ne pozicinis, o asimetrinis, ir būtent internetinių vaizdų dėka matome realias žmonių aukas, tūkstančius žuvusiųjų ir tikro, ne tik informacinio karo, vaizdų.
Taipogi ekspertas antrino daugumos pasisakiusiųjų nuomonei ragindamas atsisakyti pozicijos, kad kažkuri konfliktuojanti pusė galėtų būti įvardinta kaip gera ar bloga.
Sirija dar 2011-ais metais atrodė kaip ir kitos regiono šalys, tačiau vėliau tariamai kilęs konfliktas tarp „mažumos valdžioje ir engiamos daugumos opozicijoje“ virto pilietiniu karu. „Šis karas nebevyksta, o gal ir niekada nevyko tik tarp alavių ir sunitų, jame dešimtys, o gal net šimtai tarpusavyje konkuruojančių asmenybių,“ - teigė E. Račius.
Išorės priešų ir sąjungininkų spektras beveik toks pats, kaip ir sudėtinga Sirijos vidaus politikos kakofonija. Nuo partnerių ir sąjungininkų Rusijos bei Irano, iki savų interesų regione turinčių Turkijos, Izraelio ir jų sąjungininkių JAV. Izraeliui, dėl vandens išteklių, gyvybiškai svarbios yra Golano aukštumos, o Turkija sprendžia savus klausimus kurdų regionuose, jiems Sirija svarbi šalis eksportui.
Tiesa, ekspertų nuomone, JAV vaidmuo Artimuosiuose Rytuose yra akivaizdžiai susilpnėjęs, o Rusija Sirijos klausimu bene pirmą sykį gavo pasireikšti tarptautinėje arenoje kaip svarbus žaidėjas.
Rusijos interesus Sirijoje įvardijo A. Matonis: „Oficialiais duomenimis Rusija turi apie 1 mlrd. dolerių vertės verslo sandorių, taip pat apie 5 mlrd. sudaro Sirijos gynybos išlaidos, jau nekalbant apie 30-50 tūkst. Rusijos piliečių gyvenančių ir dirbančių Sirijoje“. Rusijai priklausantis Tartuso uostas, dėl jo ribotų techninių galimybių, yra labiau politinės reikšmės.
R. Matonis pripažino, kad Rusijos ultimatyvus pasiūlymas B. Obamai dėl cheminio ginklo perdavimo buvo labiau išsigelbėjimas nuo tradicinio JAV kurso nukrypusiam buvusiam „pasaulio policininkui“. „Tai yra, mano nuomone, labai blogai. Per ankstyvas kariuomenės išvedimas iš Afganistano vykdomas nepasiekus užsiduotų tikslų. Neišspręstas dialogo su Pakistanu klausimas,“ - tęsė ekspertas.
Sirijos sukilėlių likimas, nesuteikus jiems papildomos karinės pagalbos, panašu, jau nulemtas. Vienas po kito žūvantys pagrindiniai SIA ir čėčėnų karo vadai, prarandamos pozicijos ir didžiulis susiskaldymas tarpusavyje, ypač išryškėjęs po cheminių ginklų konflikto, rodo opozicijos darinio silpnėjimą.
„Akivaizdu, kad B. al Assado armija jau išmoko kariauti miestuose. Jeigu opozicija negaus atitinkamų ginklų, ji palaipsniui bus sunaikinta,“ - teigė KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktoriaus pavaduotojas Daivis Petraitis.
Apie Sirijos opozicijos stuburo trūkumą minėjo ir A. Matonis. „Jau du metus stebiu Sirijos opoziciją ir nematau ideologinio pagrindo, be to, kad jie yra opozicija diktatoriui. Norint organizuoti efektyvią intervenciją iš išorės, reikia turėti konsoliduotą opoziciją“, - teigė ekspertas.
Diskusija atspindėjo realią situaciją Sirijoje: daug nuomonių, hipotezių, įvairių politinių vingių, tačiau be realios galimybės prieiti galutinį atsakymą. Sirijos klausimas dar bus keliamas įvairiu lygmeniu, nes interesų šioje, strategiškai „didžiajame prekybos kelyje“ esančioje, valstybėje, turi ne tik kaimyninės ar regiono valstybės, bet ir didžiosios pasaulio valstybės. Ir cheminių ginklų klausimo išsprendimas - tai tik ilgo kelio pradžia, narpliojant Sirijos problemą.
