Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“
Kol vyksta kaltųjų dėl nesugebėjimo padėti pagalbos iš automobilio bagažinės besišaukusiai nepilnametei paieškos, LRT televizijos laida „Savaitė“ laida išsiaiškino, kad buvo būdų nustatyti aukos buvimo vietą. Tai patvirtino ilgametę patirtį turintys policijos pareigūnai. Tačiau problemos – ne vien techninės. Tragedijos buvo galima išvengti, jei Bendrasis pagalbos centras (BPC) būtų dirbęs profesionaliau.
Praeitą savaitgalį po Dembavos apylinkes bagažinėje vežiojama mergina kvietė pagalbą, tačiau pagalbos telefono 112 budėtojai jos žudikų maršruto susekti negalėjo.
Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas grasina išvyti ilgametį pagalbos centro vadovą Artūrą Kedavičių už tai, kad šis per mažai reikalavo: iš trijų tik vienas mobiliojo ryšio operatorius automatiškai siunčia duomenis, kur yra pagalbos ieškantis asmuo, jei šis skambina be SIM kortelės.
Laidos šaltinių teigimu, net ir šioje situacijoje kriminalistai turi techninių priemonių ir kitų tik jiems žinomų būdų nustatyti, kur yra skambinantis asmuo. Buvę aukšti policijos pareigūnai sako, kad jei pagalbos centre budėtų sprendimus priimti įgalioti kriminalistai, jie akimirksniu spręstų, kokias paieškos schemas naudoti.
Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis sako, kad buvo bandyta panaudoti vieną iš galimų variantų, tačiau įrangos nesuspėta atvežti į Dembavos apylinkes.
„Policijos veiksmai vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus yra įvairūs. Jie, aišku, yra griežtai reglamentuoti. Nustatinėti dingusio žmogaus vietą – tokios įrangos mes neturim. Tam tikra įranga, kuri naudojama kriminalinėje žvalgyboje, gali būti panaudojama dingusių asmenų paieškai, bet tai nėra operacinė mobili įranga. Ji turi atvykti į tam tikrą vietą ir ieškoti, turint tam tikrus parametrus telefono arba žmogaus“, – sako S. Skvernelis.
Buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius svarsto daugybę variantų. Vienas jų – skubiai susisiekti su visais trimis mobiliojo ryšio operatoriais. Nurodžius tikslų skambučio laiką greičiausiai būtų pavykę nustatyti merginos koordinates. Tačiau tam centro budėtojai turi turėti įgaliojimus, o mobiliojo ryšio bendrovės – leidimą teikti informaciją.
„Viešoji policija – ta policijos dalis, kuri priėmė tą skambutį, organizavo tuos paieškos darbus – kitų galimybių kaip ir neturi, tačiau jeigu būtų prijungti kriminalinės policijos pareigūnai, aš manau, kad būtų galima atrasti papildomų galimybių. Turėtų būti galimybė tiesiogiai kreiptis į mobiliojo ryšio operatorių, nes jie dirba ištisą parą ir techninės galimybės nustatyti buvimo vietą yra. Tuomet paieška susiaurėtų“, – buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius.
Tačiau vidaus reikalų ministras laikosi savo: dėl tragedijos kalti žudikai, mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjai ir pagalbos tarnybos vadovas, o svarstymai, kad buvo galima veikti kitaip, – niekai.
„Aš jums pasakysiu: tai yra gandas, apie kurį aš nežinau“, – sakė D. Barakauskas.
Kalta ne tik technika, bet ir menkas BPC profesionalumas?
Po tragedijos Dambavoje policininkai kremtasi, kad blaškėsi aklai. BPC nepavyko gauti aukos koordinačių. Viešumoje pasipylė piktų skundų, kad 112 dispečeriai kamantinėja ilgai, tačiau pagalbos nesuteikia.
Policija sako, kad su pagalbos skambučius registruojančia tarnyba vyksta dialogas, tačiau sklandaus darbo sustyguoti nesiseka. Centro vadovybė pripažįsta, kad kai kuriems budėtojams didžiausias iššūkis – surašyti tikslius duomenis apie asmenį, nes pretenduojantiems į šį darbą nėra keliami aukšti reikalavimai.
Ekskomisaras V. Grigaravičius pats yra vadovavęs įkaito išlaisvinimo operacijai. Anot jo, tokiais atvejais daug gali lemti profesionalumas. Centro budėtojai nesugebėjo bagažinėje vežamos aukos įtikinti, kad ji nebijotų sakyti savo telefono numerio, nes jį gavus būtų be vargo nustatyta merginos buvimo vieta.
„Man labai imponuoja JAV pagalbos tarnyba, kuri veikia, mano galva, kiek kitaip, kitu principu: dirba su nukentėjusiais, jie stengiasi su jais užmegzti ir psichologinį kontaktą. (...) Stengčiausi patarti, kaip situacijoje elgtis: pirmiausiai nuraminti, kad nebūtų išsigandusi, nes stresas pakeičia galvoseną ir žmogus gali nepadaryt elementarių dalykų, kurių normaliai imtųsi ir išsigelbėtų iš tos situacijos“, – sako V. Grigaravičius.
BPC turėtų koordinuoti, o ne peradresuoti skambučius
Buvusio kriminalinės policijos vyriausiojo komisaro Alvydo Sadecko nuomone, politikai turėtų apsispręsti dėl BPC, kuris yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento padalinys, kompetencijos ir vietos vidaus reikalų sistemoje.
Pasak jo, organizuoti pagalbą, o prireikus ir koordinuoti su kitomis tarnybomis gali tik patyrę pareigūnai.
„Jo funkcijos, kaip aš ir sakau, būtų sprendimų priėmimas ir jų realizavimas, o realizavimas būtų per koordinavimo funkcijas, per galimybes pasitelkti kažkokias institucijas, turėti galios joms duoti nurodymus. Štai apie ką turėtų eiti kalba, o ne viena apie tai, ar suteikė ar nesuteikė [vietos nustatymo duomenis]“, – sako buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas.
Tačiau D. Barakauskas nelinkęs leistis į diskusijas. Jis yra įsitikinęs, kad iki Kalėdų privers BPC dirbti be priekaištų. Tačiau jei taip neįvyks, nesirengia prisiimti atsakomybės.
„Klausimas iš viso ne į temą. Aš atsakomybės prisiimti už 10 metų, visų pirma, negaliu. Tai yra nelogiška, jūsų klausimas taip pat nelogiškas. Yra tiesioginiai vadovai, kurie atsako už savo rezultatus“, – sako D. Barakauskas.
Taigi regis, kad BPC ir liks brangiai kainavusi dispečerinė, kuri ir šių funkcijų dorai nevykdo: šešių apskričių 112 tarnybos dispečeriai iškvietimus priima ir peradresuoja policijai telefonu, o Ukmergėje, Šalčininkuose, Švenčionyse ir Visagine surinkus 112 atsiliepia policijos budėtojai, nes pagalbos centrų nėra.
