Iki savivaldos rinkimų likus daugiau nei keturiems mėnesiams ekspertai jau pastebi noro įtikti rinkėjams požymių. Politikų elgseną analizuojantys specialistai "nepasimauti ant kabliuko" žmonėms siūlo gaivinant atmintį, tai yra prisimenant, ką tie, kurie jau buvo aktyviojoje politikoje, yra nuveikę arba veikia dabar, ir atsargiai vertinant įvairius naujokus, kurie ir visuomeninių organizacijų pagrindu ketins patekti į vietos valdžią.
„Ruduo yra pats tas sezonas, kai daugelis politinių partijų jau rikiuoja savo galimas rinkimų agitacijos temas, politines iniciatyvas, kurios vienaip ar kitaip turėtų daryti įtaką savivaldybių rinkimų rezultatams. Neabejoju, kad partijos savo taikiklyje jau yra nusitaikiusios į savivaldybių rinkimus, ir tai, kas vyks šiuo metu, ypač Seime, svarstant vienus ar kitus įstatymų projektus, bandant galbūt rengti interpeliacijas ministrams, ypač derantis dėl biudžeto, visa tai bus su mintimis, kokį galiausiai turės poveikį rinkėjų nuomonei ir rinkimams", - Eltai sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas.
Pasak politologo, daugiausia tokių pastangų rodo arba opozicinės partijos, arba tos partijos, kurios tikisi derybose su valdančiosiomis partijomis gauti naudos.
„Manyčiau, kad ir pastarieji Valstiečių liaudininkų partijos susitarimai su Vyriausybe dėl kompensacijų žemdirbiams yra vienas pavyzdžių. kaip tai galės būti pateikta savo konkrečiam rinkėjų ratui: kokios buvo dedamos pastangos, kokie rezultatai ir panašiai", - sakė T. Janeliūnas.
Vis dėlto įtikti rinkėjams jau stengiasi ne tik opozicijos atstovai, pripažįsta politikos mokslų ekspertas. Nors, pasak T. Janeliūno, ypač daug laisvės laviruoti dabartinėje biudžeto taupymo politikoje jie neturi, gražesnės ateities pažadų prieš rinkimus turėtų būti ir iš konservatorių.
„Politikų toks jau darbas, kad jie turi bandyti įtikti rinkėjams. Šia prasme kad ir pastarasis Andriaus Kubiliaus pareiškimas, kad vos tik atsiras šiek tiek daugiau pinigų, jie bus skirti pensininkams kompensuoti pensijų sumažinimus, yra nedidelis požymis, kad ieškoma tų rinkėjų, kuriuos būtų galima įtinkinti šviesesnės ateities perspektyva", - sakė T. Janeliūnas.
Politologo teigimu, būsimiems rinkimams yra ruošiamasi ir pačiose savivaldybėse. Tai pagrįsdamas T. Janeliūnas pateikia skandalo dėl šilumos kainų ir šilumos ūkio valdytojo Ukmergėje atvejį. „Tai rodo, kad problemos, kurios buvo kažkiek užslopintos iki šiol, bus iškeliamos į paviršių, ir tai turėtų pagyvinti visą politinę veiklą", - teigė politologas.
Vienu rimčiausių priešrinkiminių etapų jis laiko nacionalinio biudžeto svarstymą. „Jame, žinoma, bus įtrauktos ir savivaldybių biudžeto eilutės, ir čia turbūt virs bene didžiausios kovos ir įvairiausi pasiūlymai, kaip vienose ar kitose savivaldybėse bandyti pasinaudojant biudžeto projektais gauti kažkokių gėrybių", - sakė T. Janeliūnas.
Šioje rinkimų kampanijoje pirmą kartą dalyvaus ir visuomenininkai. Juose, pasak politologo, greičiausiai išvysime ir seniau matytų veidų, kurie buvo galbūt susikompromitavę partinėje veikloje, bet vis dar neatsisakė savo politinių ambicijų.
„Iš dalies tie visuomeniniai judėjimai mėgina spekuliuoti bendru nepasitikėjimu partijomis, labai retas iš jų siūlo kažkokių rimtų alternatyvų. Dažniausiai noras būti kitokiems nei politinės partijos dar nereiškia, kad jie elgsis kitaip jau išrinkti į savivaldybes. Dar labai daug neaiškumų, kokiais būdais bus leidžiama nepartiniams dalyvauti rinkimuose, bet aišku, kad tai turėtų padidinti susidomėjimą rinkimais ir pagyvinti pačias rinkimų kampanijas", - sakė T. Janeliūnas.
Politologas pastebi aktyvumą ir tarp partijų arba politikų, kurie tam tikrą laiką buvo aktyviosios politikos užnugaryje. Jos jau bandė šiek tiek rodytis eteryje. Pavyzdžiui, Naujoji sąjunga vis rengia tam tikras iniciatyvas, renka parašus dėl vienų ar kitų įstatymų pataisų, tai vienas dažniausiai naudojamų būdų priminti apie save rinkėjams", - sakė T. Janeliūnas.
Politologas sako dar nepastebįs, kad aktyviai reikštųsi Lietuvos liaudies partijos pirmininkė Kazimira Prunskienė, tačiau sako neabejojąs, kad ji mėgins grįžti į politiką.
„K. Prunskienės partijos kažkaip perdaug nesimato, bet aš neabejoju, kad ji tikrai bandys grįžti į politiką, bent jau tam tikrose savivaldybėse, ir susikurti tą bazę, kuri leistų jau vėliau tikėtis didesnės sėkmės ir Seimo rinkimuose", - sakė T. Janeliūnas.
Rinkėjams politologas siūlo šiek tiek atgaivinti atmintį ir pamėginti prisiminti, ypač vertinant jau buvusius politikoje žmones, kokie buvo realūs jų darbai ir kokie rezultatai, ar jie yra pajėgūs įvykdyti savo pažadus, ir labai atsargiai, galbūt iš dalies net skeptiškai žiūrėti į naujus politikus arba ketinančius jais būti".
„Ar jie iš tikrųjų turi tam kompetencijos? Ar turi galimybių? Nes, kaip matome, pastarųjų metų pasirinkimai dažniausiai liudydavo, kad į politiką patekę labai toli nuo šios sferos žmonės dažniausiai nepateisina rinkėjų lūkesčių", - sakė T. Janeliūnas.
Prisiminti, už ką balsavo per praėjusius rinkimus ir atsargiai vertinti kandidatus, siūlė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Andrius Šuminas. Komunikacijos mokslų specialistas taip pat pataria žmonėms nepasiduoti akivaizdiems priešrinkiminiams veiksmams.
„Būna suteikiama dovanėlė. To pavyzdys - Kaune pasibaigęs elektros taupymas gatvėse ir įjungti visi šviestuvai", - sakė A. Šuminas.
Komunikacijos mokslų ekspertas irgi konstatuoja: savivaldos rinkimai - jau politikų galvose ir jau veikia nerašyta taisyklė, kad politikams visuomenės nuomonė tuo svarbesnė, kuo arčiau rinkimai.
„Kuo rinkimai arčiau, tuo politikai pradeda labiau kreipti dėmesį į visuomenės nuomonę ir tuo labiau stengiasi nepriimti nepopuliarių sprendimų, taip tikėdamiesi rinkėjų palankumo. Akivaizdžiai matome, kad tas dalykas pradeda įsibėgėti", - sakė A. Šuminas.
Politinės komunikacijos mokslų dėstytojas pateikė pavyzdį, kaip šiuo metu jau nebegirdėti svarstymų apie nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, apie mokesčius už automobilius, nors apie juos buvo kalbama dar metų pradžioje.
„O Seime girdime kažkokių siūlymų apie mokestines lengvatas, pavyzdžiui, galimą PVM lengvatą daugiabučių šildymui. Tokie dalykai akivaizdžiai rodo, kad politikai jau rinkimuose", - sakė A. Šuminas.
Komunikacijos ekspertas, kaip ir politologas, atkreipė dėmesį į Valstiečių liaudininkų partijos elgseną. „Valstiečių liaudininkų partijos svarstymas dėl atsisakymo remti valdančiąją koaliciją yra visiškai priešrinkiminis žingsnis. Jie ruošiasi rinkimams, ir jų kaimo elektoratui nėra patrauklu, kad ta partija remia valdančiąją koaliciją", - aiškino A. Šuminas.
Nors politinės komunikacijos specialistas ir konstatuoja, kad ekonominės krizės situacija nėra palanki valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai, tačiau, pasak A. Šumino, ir jų atstovai bando formuoti palankią nuomonę apie jų vykdomą veiklą.
„Ne vieną mėnesį girdime tiek Premjero, tiek finansų ministrės džiugius pranešimus, kad surenkama daugiau pajamų negu planuota, ir viskas atrodo puiku, atrodo, kad atsigauname, tačiau niekas neatkreipia dėmesio, kad surenkama mažiau negu praėjusiais metais tuo pačiu metu. Buvo suplanuota mažiau, surenkama daugiau, ir sukuriamas augimo įspūdis", - sakė A. Šuminas.
Priešrinkiminėje situacijoje, kaip sako komunikacijos specialistas, kortas savo rankose turi opozicija. „Kritikuoti, sakyti, kad kažkas kažko nepadarė ir kad mes galėtume tai padaryti geriau, yra visada lengviau", - sakė A. Šuminas.
Tačiau politinės komunikacijos ekspertas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldos rinkimų kampanija turi savo specifiką. Ji vyksta dviem lygmenimis: vienas - centrinis, nacionalinis partijų lygmuo, kur yra aiški yra opozicija, pozicija. Kitas lygmuo yra lokalusis, kur tarpusavyje varžysis partijų regioniniai skyriai, ir čia gali būti priešingi jėgų išsidėstymai.
„Pavyzdžiui, Seime konservatoriai su socialdemokratais yra aiškioje opozicijoje, tačiau Vilniaus savivaldybėje jie yra toje pačioje valdančiojoje daugumoje. Čia gali būti savivaldos rinkimų paradoksų, kad komunikacija, kurią mes girdėsime iš partijų, kai kur gali prieštarauti tų pačių partijų narių komunikacijai centriniu ir lokaliu lygmenimis, regionuose", - sakė A. Šuminas.
Politinės komunikacijos ekspertas nesiryžo situacijų Vilniaus, Alytaus savivaldybėje tiesiogiai sieti su artėjančiais rinkimais, tačiau neatmetė prielaidos, kad ir tai gali būti beprasidedančios rinkimų kovos pavyzdžiai.
Komunikacijos fakulteto dėstytojas neatmetė galimybės, kad šiuose rinkimuose nemažo žmonių susidomėjimo gali sulaukti nepartiniai. Esą dėl žmonių nusivylimo partijomis gali suveikti naujos jėgos efektas ir žmonės gali atsigręžti į visuomeninius judėjimus. "Ką parodė praėję Seimo rinkimai, kai žmonės balsavo už kažką naujo, tai buvo Arūno Valinsko partija. Gali būti ir šiuose rinkimuose panašus efektas, kai žmonės nuspręs išbandyti dar kažką naujo", - sakė A. Šuminas.
Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, nutarė savivaldybių tarybų rinkimų datą paskirti 2011 m. vasario 27 d.
