Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį į tai, jog Rusijos ultradešinieji keičia taktiką – pradėta kėsintis į įtakingus visuomenės veikėjus.
Praėjusią savaitę buvo pasikėsinta į Maskvos teisėjo Eduardo Chuvašovo gyvybę, prieš metus nužudytas advokatas Stanislavas Markelovas bei žurnalistė Anastazija Baburova. Visi jie yra žinomi kaip antifašistiniai aktyvistai.
Kaip rašo „The Moscow Times“, mėginimas pačiame miesto centre nušauti aukštą Maskvos teisėją reiškia, kad fašistinės jėgos Rusijoje tampa vis labiau organizuotos, o jų ambicijos – pasiekė naujas aukštumas.
„Žurnalistų, pareigūnų, teisininkų užpuolimai – tai kelias link naujos pakopos nusikaltimų“, – cituojamas Pavelas Charny, Žmogaus teisių Maskvos biuro ekspertas, besispecializuojantis neapykantos nusikaltimuose.
„Tai vyksta dėl to, kad skustagalviai, gatvėse žudantys žmones, nemato, kad tai ką nors pakeičia, – priduria P. Charny. – Dažnai teismai jiems skiria sunkias bausmes. Tokių rasistų gaujoms paprasčiausiai nebeapsimoka gatvėse užpuldinėti studentus – per didelė rizika“.
Anglų kalba leidžiamas dienraštis apie Rusijos politiką, verslą ir kultūrą pažymi, kad rasistiniai išpuoliai, deja, tebeegzistuoja. Pavyzdžiui, šių metų balandžio 20-ąją, skustagalviams minint nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio gimtadienį, pietvakarių Maskvoje žiauriai sumušti mažiausiai du juodaodžiai.
Priduriama, kad Rusijos skustagalviai vis giliau infiltruojasi į šalies teisėsaugos institucijas – dažniausiai tai pasiekiama per asmeninius ryšius.
„Aš nemėgstu konspiracijos teorijų, tačiau asmeniniai ryšiai tikrai egzistuoja“, – cituojama Maskvos Sova centro – fiksuojančio neapykantos pakurstytus nusikaltimus – ekspertė Galina Koževnikova.
Pastebima, kad ilgus metus tokių asmeninių ryšių sukūrimas buvo vienas iš svarbiausių daugelio nacionalistinių grupuočių tikslas. Jei tokių ryšių nepavykdavo užmegzti, siekta patiems infiltruotis į šias institucijas.
Teisėjas E. Chuvašovas, į kurio gyvybę pasikėsintą jo namų laiptinėje, šiais metais nagrinėjo vieną ryškiausių bylų, susijusių su fašizmu, bei keliems gaujos „Baltieji vilkai“ nariams skyrė griežčiausias bausmes.
Jis taip pat prisidėjo prie to, kad būtų užkirstas kelias organizuotam mėginimui susprogdinti Gruzijos skulptoriaus Zurabo Tseretelio darbus Rusijoje.
Pasak E. Chuvašovo pasikėsinimą tiriančių pareigūnų, versija, jog tai – ultradešiniųjų darbas – tikėtina. Nors oficialiai priduriama, kad teisėjo žūties galėjo siekti ir kiti asmenys, neoficialiais duomenimis, policija pripažįsta, kad pirmoji versija yra labiausiai tikėtina.
Pasak ekspertų, 23 metų laisvės atėmimo bausmės grupuotės „Baltieji vilkai“ nariams buvo stiprus smūgis ir kitoms panašios gaujoms: „Rusiškas verdiktas“ bei „Rusiškas vaizdas“. Būtent šių gaujų nariai teisiamiesiems ne tik padėjo teisiškai bei finansiškai, bet ir grasino teisėjui E. Chuvašovui.
Priduriama, kad „Rusiškas verdiktas“ – save vadinanti žmogaus teisių organizacija – aktyviai remia ir teisiamus savo narius dėl teisininko S. Markelovo bei žurnalistė A. Baburovos nužudymų.
„The Moscow Times“ rašo, kad tokias grupuotes remia arba smulkūs ir vidutiniai verslininkai, arba pinigų gaunama iš nusikalstamos veiklos, dažniausiai plėšimų.
