Šį seminarą organizavo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje.
Kas tas Paryžiaus susitarimas?
Paryžiaus susitarimas yra visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos. Dėl jo susitarta 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje. Susitarimu nustatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad visuotinis atšilimas būtų mažesnis nei 2°C. Pradžią tarptautiniams susitarimams dėl klimato davė Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, priimta 1992m.
Taip pat svarbus yra ir Kijoto protokolas priimtas 1997 metais.
Kad užsibrėžti tikslai būtų įgyvendinami reikalingas bendradarbiavimas. Todėl svarbus ir pačių savivaldybių indėlis ir noras prisidėti.
Štai keli pavyzdžiai, kaip energetikos tobulinimo klausimai sprendžiami Lietuvos ir Prancūzijos savivaldybėse.
Akmenė Lietuvoje ir Lilis Prancūzijoje
Daiva Tušienė, Akmenės r. savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja seminaro metu pristatė kaip Akmenės miestas veikė siekdamas taršos mažinimo.
„Norime įrodyti, kad ir mažos savivaldybės, tokios kaip mūsų prisideda prie bendros pažangos“, – kalbėjo ji.
Akmenės miestas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, ribojasi su Latvija. Tai yra viena mažiausių savivaldybių. Čis įsikūręs „Akmenės cementas“ (vienintelė cemento gamykla Lietuvoje), todėl vietovė sulaukia nemažai investicijų.
2011 metais Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas pasirašė Merų paktą ir tokiu būdu Akmenė oficialiai ėmė siekti Merų pakto tikslų. (Sumažinti išmetamąsias CO2 dujas ne mažiau kaip 40 % iki 2030 m. ir parengti integruotą metodą, kaip sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti).
Lilis – 4 pagal dydį miestas Prancūzijoje. Damien Baleux, Lilio savivaldybės energetikos skyriaus vadovas pasakojo, kaip Lilis įgyvendina tvarios energetikos strategiją.
„Buvo vykdoma apskaita, skaičiuojama kiek Co2 mieste yra išmetama. Buvo derinami, apmąstomi veiksmų būdai. Pradžioje tai atrodė nerimta, kad yra daug kalbama, bet mažai daroma. Manau, kad politinis įsipareigojimas šiuo klausimu yra labai svarbus, kad galėtume pakeisti dalykus, kurie turės ilgalaikes pasekmes, surasti paaiškinimą, kodėl reikia kažką daryti kitaip. Kaip elgtis susidūrus su sunkumais“, – kalbėjo jis.
Viešasis apšvietimas
Viešasis apšvietimas Akmenėje užima vos vieną procentą iš visos naudojamos elektros. Nors elektros energijos prasme ne tiek jau ir daug jos suvartojama, tačiau šis skaičius yra labai svarbus, tiek co2 emisijų prasme, tiek kokybės užtikrinimo prasme, kadangi tai susiję ir su saugumu, ir su gyventojų patogumu.
„Kalbant apie apšvietimą, mes turime tokį paradoksą. Šiai dienai mes turime 42 tonas išmetamo Co2 kiekio. Jeigu pakeistume visas turimas lempas natrio arba ledo, kas būtų pats geriausias variantas, tuomet mes sumažintumėme šiame sektoriuje Co2 kiekį beveik 91 % . Paradoksalu, kad mes energijos, kol kas iš šio sektoriaus nesumažinome, todėl kad mes plečiame savo šviestuvų skaičių. Per šešis metus šviestuvų skaičius padidėjo 30 %. Taip pat priėmėme sprendimą, kad dėl saugumo, nakčiai neišjungsime šviestuvų, o ankščiau išjungdavome. Todėl mums vis nepavyksta sumažinti skaičių, bet turime dar tris metus šiam tikslui pasiekti“, – kalbėjo ji.
Lilyje į šią problemą pažvelgta kritiškai.
„Mes pažiūrėjome į apšvietimą kritiškai, ką ir kaip reikia apšviesti, peržiūrėjome lempų technologijas ir tai pritaikėme“, – apie Lilį pasakojo Damien Baleux.
Centrinis šildymas
Centrinio šildymo bendrasis suvartojimas Akmenėje sumažėjo 16 % nuo 2010 metų. Tam įtakos turėjo viešųjų pastatų šiltinimas, gyventojų daugiabučių namų šiltinimas ir kiti dalykai. pvz.: žmonių centrinio šildymo atsisakymas, modernesnio šildymo įdiegimas.
„2010 metais buvo išmesta 10 tūkst. tonų co2 į atmosferą. Dabar mes jau sumažinome šį skaičių 28%, kadangi rajone buvo pastatytos dvi biokatilinės. Pramonės sektorius – ab „Akmenės cementas“ taip pat prisitaikė. Įmonė savo šlapio cemento gamybos būdą keitė į sausą, iš esmės perstatė savo turėtą gavybos liniją, tokiu būdu jie sumažino 25 % Co2 išmetimą į atmosferą“, – kalbėjo ji.
Šildymo srityje Lilis plėtė atsinaujinančią energetiką.
„Kaip pavyko mažinti Co2 išmetimą šildymo srityje? Atnaujintos katilinės, peržiūrėtas jų funkcionavimas, fasadų apšiltinimas, atsinaujinančios energetikos plėtra, saulės energetikos parkas, naudota biomasė“, – sakė jis.
Renovacija
Akmenėje buvo vykdoma gyvenamųjų namų renovacija, buvo renovuoti daugiausia energijos sueikvojantys pastatai.
„Buvo renovuoti 33 dviejų aukštų namai, jie energijos suvartojimą po renovacijos sumažino net 54%. Renovacija vyko iš Europos sąjungos lėšų, tad gyventojams reikėjo prisidėti tik 15 % , šiuo metu gyventojai turi prisidėti 50% ir daugiau“, – kalbėjo ji.
Iš 300 gyvenamųjų namų, renovuota 30%. Taip pat vis dar vyksta 20 namų renovacija.
Lilyje yra namas, kuriame apie tarų būstą galima sužinoti nemokamai.
„Atkreipėme dėmesį į tvarų būstą. Lilyje yra žmonių, kurie negali turėti tvaraus būsto, jie gali ateiti ir gauti informacijos specialiai tam įrengtame name“, – apie Lilį pasakojo Damien Baleux.
Kiti projektai
Per šešerius metus Akmenėje sutvarkytas beveik 10 hektarų parkas, kuriame gausu medžių. Sukurti dviračių takai. Galvojama ir apie saulės bei vėjo energijos panaudojimą.
Lilyje žiūrima, kaip geriau panaudoti patalpas, kurios nenaudojamos visą dieną.
„Reikia parengti realistišką planą, artimesnius tikslus, tam kad įsipareigojimai nebūtų perkeliami kitiems, svarbu pagalvoti apie pastatus, kurie nepakankamai išnaudojami, mokyklos valgyklos, kurios dirba tik valandą“, – pasakojo Damien Baleux.
