Patariamoji ekspertų taryba pirmadienį teiks Vyriausybei siūlymus dėl Covid-19 valdymo. Jos nariai naujienų portalui tv3.lt pabrėžia, kad šiuo metu vis dar esame pačiame pavojingiausiame D viruso plitimo scenarijuje – situacija dar išlieka tikrai sudėtinga.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad karantinas sausio 31 dieną nebus panaikintas, nors dalis apribojimų gali būti švelninami, tačiau šie žingsniai bus daromi labai atsargiai. Vyriausybės vadovės teigimu, nors situacija ir šviesėja, bet atsipalaiduoti dar nevalia. Ji siūlė pažvelgti į Airijos pavyzdį, kuri puikiai tvarkėsi su pandemija, kol jų neužklupo naujos viruso mutacijos.
Ketvirtadienį premjerė pažymėjo, kad Vyriausybė nežada atsisakyti sprendimo riboti gyventojų judėjimą tarp savivaldybių, kadangi šis draudimas, anot jos, duoda teigiamų rezultatų kovoje su koronaviruso pandemija.
Zemlys-Balevičius: gydymo įstaigose situacija dar sudėtinga
Patariamosios tarybos narys, UAB „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad situacija Lietuvoje vis dar yra sudėtinga, esame pačiame pavojingiausiame D viruso plitimo scenarijuje.
„Matome, kad yra teigiamų ženklų – atvejų sumažėjimas, matomas mirčių sumažėjimas, ligoninėse pradeda šiek tiek mažėti. Bet situacija pakankamai sudėtinga, nes ligoninėse yra virš 2 tūkst. pacientų. Atvejų skaičius dar C zonos nepasiekęs. Dabar labai svarbu išlaikyti tą momentą, kad galų gale pas mus ateitų geresnė situacija“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Pasak mokslininko, kad būtų ketinama atlaisvinti, tai pirmiausia gydytojai turėtų pasakyti, kad jau yra pasiruošę tam, kad jau turi papildomų pajėgumų tvarkytis su Covid-19.
„Tikriausiai gydytojai dar ateinančias dvi savaites to negalės pasakyti, nes gydomų ligonių skaičius turėtų nukristi iki kokių 400-600 žmonių“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, kad būtų galima atlaisvinti karantino apribojimus – tai turi būti kontroliuojama epidemija. Pasak jo, dabar Lietuva turi vienintelį įrankį – griežtus apribojimus.
„Jeigu mes atlaisviname, tai kaip sugaudysime žmones, kurie kontaktuoja? Kol neturime normalaus kontaktų atsekimo ir normalios testavimo strategijos, kuri sugaudo ir izoliuoja visus naujus atvejus, mes negalime (atlaisvinti – aut. past.). Jei atlaisvinsime apribojimus – tai bus kaip kitose šalyse. Pavyzdžiui, kaip Airija, kuri įsivedė apribojimus, nuėmė ir po to vėl šuolis.
Prisiminkime ir viruso atmainą, kuri tikriausiai jau yra Lietuvoje, tik dar nėra pilnai paplitusi dėl apribojimų išlaikymo. Jei mes atleidžiame – tai ta atmaina gali pasklisti. Tai toks atleidimas būtų savaitei ar dviem, o po to vėl gydytojai eis į karo zoną“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Pirmiausia siūlo atverti mokyklas, siūlo testavimo strategiją verslui
Pasak mokslininko, kai situacija Lietuvoje bus kur kas geresnė ir jau bus galima kalbėti apie karantino suvaržymų atlaisvinimą, tai pirmiausia siūlo pradėti nuo švietimo sektoriaus.
„Manau, kad vienareikšmiškai, pirmasis atlaisvinamas turėtų būti švietimo sektorius, kuris pakankamai komplikuotas. Abiturientams artėja egzaminai, reikia mums reikia sugalvoti, kaip tai padaryti. Kai atlaisvinsime švietimą ir matysime, kad tų atvejų nepadaugėjo – tada pagalvosim apie kitas veiklas.
Ekonominės veiklos galėtų vykti su atitinkamu testavimu. Tai būtų permesta ant tų įmonių, kurios nori atsinaujinti veiklą. Yra testavimo strategija panaši kaip ligoninėse – kur kas savaitę visus testuoji, profilaktinis testavimas, o pagavus sergantį žmogų, iš karto izoliuoji. Be to, nemanau, kad galime kažką atidaryti“, – sakė pašnekovas.
Pasak mokslininkų, sausio pradžioje ekspertų taryba Vyriausybei jau pristatė testavimo strategiją verslui su plačiu antigenų testų naudojimu, kontaktų atsekimu: „Buvo siūloma, kaip įmonėms atsidaryti, nes tai aktualus klausimas. Vyriausybė, kaip suprantu, kažką jau daro“.
Stankūnas: „Galbūt minimalių atlaisvinimų ir būtų galima tikėtis“
Ekspertų patariamosios tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu situacija stabilizavosi, bet dar išlieka sudėtinga.
„Situacija juda teigiama linkme – tai matoma ir visuomenei. Dabar kasdien skelbiami skaičiai tikrai skiriasi nuo tų, kuriuos matėme gruodžio antroje pusėje. Bet situacija yra vis dar sudėtinga – Lietuvoje koronavirusu užsikrėtę virš 60 tūkst. žmonių, o Lietuvoje stacionare gydoma daugiau nei 2 tūkst. pacientų. {...} Kasdien mes nustatome tiek naujų atvejų, kiek buvo nustatyta pavasarį per piką.
Mažėjimo tendencijos nuteikia viltingai, jei nepakiš kojos pasikeitę Lietuvos gyventojų veiklos ypatumai. Taip pat mes bijome neraminančių žinučių dėl vadinamos britiškos viruso atmainos ar PAR užfiksuotos viruso atmainos“, – sakė M. Stankūnas.
Profesoriaus pastebėjimais, labai minimalūs karantino atlaisvinimai gali atsirasti nuo kitos savaitės.
„Manau, kad būtini ir minimalūs atlaisvinimai galbūt atsiras nuo kitos savaitės po Vyriausybės pasitarimo. Galbūt minimalių atlaisvinimų ir būtų galima tikėtis. Tai Vyriausybės kompetencija priimti tuos sprendimus.
Tačiau kažkokių esminių (atlaisvinimų – aut. past.), kurie mums pasijaustų labai ženkliai, manau, kad be sausio pabaigos tikrai neturėtume apie tai galvoti. Kol kas situacija yra sudėtinga. {...} Tačiau aš nenoriu užbėgti įvykiams už akių, mes ekspertų taryboje esame diskutavę ir kelis variantus pasiūlę, bet dar neaišku, kaip Vyriausybė pažiūrės“, – sakė pašnekovas.
Išskyrė dvi sritis
Vyriausybei patarianti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė taip pat pastebi, kad situacija krypsta gerėjimo linkme – bendri užsikrėtimų skaičiai mažėja, tačiau vis dar išlieka sudėtinga, o koronaviruso mutacijos gąsdina.
„Mes dar neturime pakankamai laiko mažėjimui. Dar labai trumpas laikas ir apie stabilų situacijos gerėjimą sunku kalbėti. Situacija gydymo įstaigose truputį gerėja, bet padėtis vis dar labai įtempta.
Didžiulė rizika iš JK mutavusio viruso plitimo, nes labai sudėtinga sukontroliuoti ir išvengti šio viruso invazijos į Lietuvą. Vis tiek jis atsiras ir tos mutacijos. Atsiradus šiai mutacijai didelė grėsmė, kad mes kaip Airija, pakliūsime į tokią padėtį. Kai situacija buvo suvaldyti, gerėjo ir staiga šoko sergamumas į viršų baisiais skaičiais. Ta rizika vis didėja.
Todėl labai sudėtinga kalbėti apie ribojimų atlaisvinimą. Aišku, mes turime labai svarbias sritis – tai ugdymo įstaigos, kurios tikrai didelėje įtampoje gyvena. Turime prastą psichologinę žmonių būklę, kur tikrai reikia galvoti, kaip galėtume padėti žmonėms išlaikyti tuos ribojimus. Bet kol kas konkrečių gerų žinių apie ribojimų atlaisvinimą negalėčiau pateikti“, – sakė R. Kalėdienė.
Razmuvienė siūlo karantino dar nešvelninti
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė nepriklauso patariančiai ekspertų grupei, bet juos nuomone, karantino atlaisvinti dar nereikėtų skubėti.
„Manau, kad nereikėtų atpalaiduoti. Kaip yra, taip yra – laukim, žiūrėkime ir stebėkime. Karantino sugriežtinimai davė pozityvią naudą. Teigiamų tyrimų dalis per paskutines 7 dienas jau yra sumažėjusi. Kur yra skaičiuojama iš visų daromų tyrimų, teigiamų tyrimų yra apie 14 proc., o buvo ir 28 proc.
Teigiamų atsakymų iš visų padarytų ėminių mažėjimas yra labai pozityvus dalykas. Naujų atvejų kiekvieną dieną yra sumažėjimas registruojant per 7 ar 14 dienų – sumažėjimas yra beveik 23 proc. Tokie pozityvūs epidemiologiniai rodikliai rodo, kad situacija po truputį gerėja. Bet žinant kitą situaciją, kad ligoninėse hospitalizuotų asmenų skaičius mažėja, bet ten nemaža dalis sunkių būklių – su dirbtine plaučių ventiliacija, užpildyta reanimacija. Asmens apsaugos grandinę reikia labai saugoti.
Nepriklausant, kad dabar kažkiek skaičiai mažėja, bet serga įvairaus amžiaus žmonės, registruojamos mirtys ne vien vyresnio amžiaus asmenų tarpe, reiškia jie prieš tai irgi buvo gydyti ligoninėse. Labai svarbu išlaikyti tą grandį, kad hospitalizuotų žmonių po truputį toliau mažėtų“, – sakė D. Razmuvienė ir perspėjo, kad viruso mutacijos iš JK taip pat kelia didelę riziką.
Lietuva pagal mirtingumą – 2 vietoje
Primename, kad Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė ketvirtoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra antra. Remiantis ketvirtadienį atnaujintais centro duomenimis, dviejų savaičių sergamumas šalyje siekia beveik 1004 atvejus 100 tūkst. gyventojų.
Pagal šį rodiklį, pirmoji 30 valstybių sąraše yra Čekija, kur per tą patį laiką 100 tūkst. gyventojų teko beveik 1513 atvejų, antroji – Airija su 1254 atvejų rodikliu, trečioji – Slovėnija su 1172 atvejų rodikliu. Per pastarąsias dvi savaites 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 345 mirtys nuo COVID-19. Pagal šį rodiklį Lietuva yra antrojoje sąrašo vietoje. Pirmojoje vietoje – Lichtenšteinas su 573 mirtimis 100 tūkst. gyventojų. Geriausi rodikliai tarp ECDC vertinamų valstybių – Islandijoje ir Suomijoje.
Islandijoje 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites teko 48 naujai užsikrėtusieji ir 2,8 mirčių, Suomijoje – 63 užsikrėtusieji ir 9,2 mirčių.
