„Retai apgyvendinti regionai tampa iššūkiu valstybei, nes formuojasi demografinės dykros, kur gyventojų tankumas kaip dykumose – 2-5 žmonės į kvadratinį kilometrą. Priežastys tarsi aiškios: emigracija, gyventojų senėjimas, mažas gimstamumas. Yra gili demografinė krizė. Gal valstybės mastu šis reiškinys laikinas, bet retai apgyvendintuose regionuose – jis negrįžtamas“, – šią savaitę teigė Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras Vidmantas Daugirdas.
Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „DNB būstas“ direktoriaus Audriaus Gudanavičiaus, nykstantys regionai lems, jog juose ilgainiui nebeliks NT rinkos, nors ir dabar ji gana menka.
„Butų, namų sandorių daugėja vienam gyventojui. Taip yra, nes tie, kas išvažiuoja, būna dažniausiai jaunimas, darbingo amžiaus žmonės ir paprastai jie stengiasi atsikratyti turtu, todėl veiksmas rinkoje vyksta. Tačiau ilgainiui, ypač dėl butų, situacija nebus labai gera. Lyginant panašias teritorijas – retai ir tankiai apgyvendintus regionus, butų sandorių skaičiaus skirtumas siekia 60 procentų. Ilgainiui ko gero butų rinka ten visai apmirs arba nustos egzistavusi“, – spaudos konferencijoje teigė jis.
Pasak A. Gudanavičiaus, ilgalaikėje perspektyvoje tokios teritorijos galės būti patrauklios tik rekreacijai.
„Ateityje šie regionai virs labiau rekreacine zona, o visas patrauklumas ir aktyvumas priklausys nuo pačios vietos – kiek ji graži, patraukli poilsiui. Per 15-20 metų tos teritorijos taps rekreacinėmis ir žemės ūkio“, – teigė jis.
Pasak V.Daugirdo, šiuo metu retai apgyventos teritorijos užima 45 proc. šalies teritorijos, arba 22 savivaldybes, kai 2001 metais jų buvo 7. Mokslininko teigimu, šiuo metu rečiausiai apgyvendintos yra Švenčionių, Varėnos, Ignalinos, Zarasų, Rietavo, Anykščių, Biržų, Rokiškio, Molėtų, Akmenės, Kupiškio, Kelmės rajonų savivaldybės: čia gyventojų skaičiaus tankis viename kvadratiniame kilometre nesiekia 10 gyventojų.
