“Paskutinis pasaulio istorijoje anglies dioksidą išskiriančios energijos bumas prie Rytų Afrikos krantų esančioms tautoms atnešė neapsakomus turtus. Artimųjų Rytų besibaigiančių naftos šaltinių dar ir mažėjantį poreikį šiek tiek kompensavo atrasti didžiuliai dujų šaltiniai... Daugiau nei 25 metus Afrikos žemynas gyventojų skaičiumi lenkia Kiniją ir Indiją”, - pasakoja autorius.
Šios futorologinės įžvalgos ir pramanai gali būti vienu iš galimų atsakymų į klausimą, kaip pasaulis atrodys 2050-ais metais, paaiškina jis.
Havardo Hegre, Oslo universiteto politologijos fakulteto profesoriaus, tyrimuose tvirtinama, kad per penkis metus Indijoje, Etiopijoje, Filipinuose, Ugandoje ir Birmoje padidės konflikto rizika, o dar po 40-ies metų tas pats laukia Kinijos, Malavio ir Tanzanijos.
2009 - ais metais apie 15 proc. pasaulio šalių kenčia nuo ginkluotų konfliktų. Iki kito amžiaus vidurio ši proporcija susitrauks iki 7 proc., - remdamasis H. Hegre tyrimais teigia straipsnio autorius. Atitinkamai tyrimo autoriaus konflikto modeliui, aukštojo mokslo išsilavinimo, vaikų mirčių mažinimas ir jaunų žmonių skaičius, o taip pat žmonijos skaitlingumo lėtėjimas yra tik vienos iš priežasčių, reikalingų, kad pasaulyje įsivyrautų taika.
Deja, bet šį modelį reikės papildyti, turint omenyje “Arabų pavasarį” ir atsinaujinusią įtampą tarp žydų ir palestiniečių, pažymi Independent.
Skirtingai nuo besiremiančių statistika, geografai ir istorikai - visiški pesimistai. Mike’as Davis knygoje “Lušnynų planeta” ima tuos pačius faktorius kaip ir H. Hegre tačiau pasaulį piešia daug niūresnį. Anot jo, mūsų laukia miestų - lūšnynų ateitis su bujojančia nelygybe ir konfliktais. Didžiausią įtaką tokiam nuomonių nesutapimui daro skirtingi analizės būdai to, kokį poveikį likusiam pasauliui darys “milijardas dugne”, kaip jį pavadino Oksfordo ekonomistas Paulas Collier.
Kad ir kaip bebūtų gaila, mūsų galimybės žvilgtelėti į ateitį labai ribotos, netgi taikant tokius pažangius analizės metodus, kaip “dinaminis daugianaris logit modelis”, teigia Danielis Howdenas.