Daugiau nei 206 tūkst. balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavę konservatoriai pasiekė kur kas geresnį rezultatą nei dabartinių valdančiųjų pirmtakai – socialdemokratai, kurie po savo valdymo kadencijos 2008-aisiais surinko tik 144 tūkst. balsų. Politologų nuomone, sėkmingą konservatorių pasirodymą galėjo lemti ne tik dideli rinkimų agitacijai mesti pinigai (2,8 mln. Lt) ar šios partijos elektorato ypatumai, bet ir Prezidentės priešrinkiminiai pasisakymai.
Konservatoriai užkariavo Vilnių, metė daug pinigų ir pritraukė senjorus
Politologas Kęstutis Girnius neslepia – tikėjosi silpnesnio TS-LKD pasirodymo. Pašnekovas prognozavo, kad per šiuos Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje konservatoriai surinks apie 12 proc. balsų.
„Tai, kad jie „nukariavo“ Vilnių, yra reikšmingas posūkis. Nežinau, ar taip laikysis ir toliau, bet anksčiau jų kišenėje buvo Kaunas, o Vilnius buvo skeptiškesnis. Dabar, atrodo, ir jis pasuko ta pačia linkme, ir tai yra reikšmingas pokytis“, – LRT.lt samprotavo K. Girnius.
Tuo metu politologas Lauras Bielinis dėl gana sėkmingo konservatorių pasirodymo tvirtino esą nenustebęs. „Buvau tikras, kad jie turi pasirodyti gerai. Akivaizdu, kad jie turi didžiausią rinkiminį potencialą, yra viena iš tų partijų, kuri surinko daugiausiai finansų rinkimams, turi stiprią ir organizuotą struktūrą, gebančią dalyvauti rinkimuose efektyviai, nemenką intelektinį potencialą. Ir galvoti, kad jie pralaimės, buvo naivu“, – aiškina L. Bielinis.
Sėkmingas konservatorių pasirodymas nenustebino ir Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Algio Krupavičiaus, pasak kurio, vyresni žmonės rinkimuose dalyvauja aktyviau, tad natūralu ir logiška, kad TS-LKD balsų skaičius rinkimuose yra šiek tiek didesnis nei tą rodo visuomenės tyrimai.
Panašiai kalba ir politologas Mindaugas Jurkynas, kurio teigimu, konservatorių partijos elektoratas yra pakankamai stabilus didesniuose miestuose, tarp išsilavinusių rinkėjų, „kurie suvokia ne tik populizmą, bet ir krizės kontekstą.“
V. Gaidys: konservatorių populiarumas kilo prieš pat rinkimus
Vladas Gaidys, socialinių mokslų daktaras, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, skaičiuoja, kad 2010-aisiais TS - LKD pasiekė 15 proc. lygį – maždaug tiek, kiek jie gavo per šiuos rinkimus. Toks rezultatas buvo stabilus 2010-aisiais, 2011-aisiais ir 2012-aisiais. Mėnesį iki rinkimų jų populiarumas smuktelėjo iki 12 proc., o likus savaitei iki rinkimų išaugo iki 15 proc.
„D. Grybauskaitė yra populiari, ir tai, kad ji pasakė, jog Vyriausybė yra gera, galėjo pridėti 1-1,5 proc. balsų, galbūt ir lemti konservatorių populiarumo padidėjimą prieš rinkimus nuo 12 iki 15 proc. Nors ir TS-LKD kampanija buvo nebloga“, – LRT.lt sakė „Vilmorus“ direktorius.
Prezidentės balsas buvo svarbus neapsisprendusiems rinkėjams?
Pasak L. Bielinio, Prezidentės pasisakymai prieš rinkimus yra akivaizdus Dalios Grybauskaitės siekis padėti konservatorių partijai surinkti daugiau taškų: „Tie du kalbėjimai – vienas prieš opozicines politines partijas, tiesiai sakant už jas nebalsuoti, kitas – išskiriant dešiniuosius, mano galva, yra akivaizdus rinkiminės agitacijos elementas. Manęs niekas neįtikins, kad tai buvo atsitiktiniai žodžiai ir kalbėjimai tarp kitko. Gal pasitikėsiu socialdemokratų lyderio pasakyta fraze, kad tokiu būdu Prezidentė iš jų galėjo atimti 3-4 proc. balsų.“
K. Girnius pažymi, kad Prezidentė yra populiariausia Lietuvos politikė, ir nors iki rinkimų neretai kritikuodavo Vyriausybę, galiausiai aiškiai pasakė, kurios partijos jai atrodo labiau priimtinos. „Ir tai tikrai galėjo truputį pridėti balsų“, – teigia politologas.
M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad reikėtų skirti Prezidentę kaip asmenį ir kaip instituciją. „Bet kuris asmuo, užimantis Prezidento postą, jei žiūrėsime į nuomonių apklausas, yra vertinamas aukštai ir kaip Prezidento institucija. Todėl čia ir yra didysis paradoksas – Prezidentė, remdama buvusią Vyriausybę, buvo vertinama aukštai, o A. Kubilius, kuris vedė tą Vyriausybę, buvo pačioje reitingų apklausų apačioje. Dėl to Prezidentės raginimas neturėjo didelės įtakos, tą reiktų pagrįsti įrodymais“, – LRT.lt aiškina M. Jurkynas
A. Krupavičius tokius spėjimus vadina „būrimu iš kavos tirščių“, tačiau neatmeta, kad neapsisprendusiems rinkėjams Prezidentės balsas galėjo būti svarbus. „Tokių rinkėjų dalis yra nedidelė ir, matyt, daugelis veiksnių lėmė jų apsisprendimą balsuoti už TS-LKD. Pagiriamasis Prezidentės žodis buvo antrinis veiksnys“, – mano KTU profesorius.
Vytenis Radžiūnas
