Į neramumų krečiamą rytinį regioną atgabentos karinės technikos nepakaktų didelei operacijai, kuri tikriausiai nebus pradėta atšiaurios ukrainietiškos žiemos metu, sakė ekspertai naujienų agentūrai AFP.
Pasak jų, nauja karinė technika atgabenta veikiausiai siekiant atgrasyti Ukrainą nuo mėginimų susigrąžinti separatistų kontrolėn perėjusias teritorijas arba pasiųsti žinią vietos auditorijai Rusijoje.
„Vyksta pozicinis sekinamasis karas. Kokie nors didesnio masto puolimai yra mažai tikėtini“, - sakė nepriklausomas gynybos analitikas Pavelas Felgenhaueris iš Maskvos.
„Didelio masto operacijai reikia tūkstančių tankų. Jų ten esama kur kas mažiau, daugiausia tik artilerija“, - pridūrė jis.
Pastarosiomis dienomis virtinė didžiųjų Vakarų valstybių išsakė susirūpinimą dėl to, kad Rusija siunčia pastiprinimus į Ukrainos rytus, dalį kurių kontroliuoja Maskvai lojalūs separatistai.
Kremlius neigia dalyvaujantis konflikte, tačiau sako remiąs separatistus politiškai. Nuo rugsėjo Ukrainos rytuose galioja trapios paliaubos, kurios beveik kasdien pažeidinėjamos.
NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) trečiadienį pranešė, kad „į Ukrainą įvažiuoja Rusijos karinės technikos kolonos, pirmiausia – rusų tankai, rusų artilerija, rusų priešlėktuvinės gynybos sistemos ir rusų kovinės pajėgos“.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) įspėjo, jog situacija gali smarkiai pablogėti, nurodžiusi, kad jos stebėtojai matė karinių sunkvežimių be skiriamųjų ženklų koloną, važiuojančią į Rytų Ukrainos separatistų bastioną Donecką. Penki sunkvežimiai tempė haubicas, kiti penki – salvinės raketų ugnies sistemas.
Tuo tarpu Ukrainos vyriausybė skelbia, jog ruošiasi „kovinėms operacijoms“.
Gali trukti „dešimtmečius“
F.Breedlove'as sakė, jog NATO spėja, kad Rusija galbūt tikisi įveikti atkaklų ukrainiečių pasipriešinimą strategiškai svarbiuose konflikto židiniuose, tokiuose kaip Donecko oro uostas, kad galėtų kontroliuoti „arčiau esančią, labiau vientisą ir turinčią pajėgumų“ teritoriją ir galėtų tai daryti ilgą laiką.
Tačiau analitinio instituto „Political Expert Group“ vadovas Konstantinas Kalačiovas mano, kad Kremliui būtų nenaudinga „nuo pusiau įšaldyto konflikto pereiti prie karštosios fazės“.
„Tai, kas vyksta dabar, nėra pasirengimas puolimui“, - sakė jis.
„Rusijai reikia savo karinio kontingento (Donecke ir Luhanske), kad būtų galima pradėti rikiuoti tuos žmones (separatistus) ir priversti lauko vadus dirbti drauge“, - aiškino K.Kalačiovas.
Jis pridūrė, kad „žvanginimu ginklais“ siunčiant karius ir techniką taip pat siekiama „priversti Ukrainą liautis galvojus apie mėginimą susigrąžinti teritorijas, kuriose yra anglių kasyklos“.
Nuo balandžio besitęsiantys neramumai, jau pareikalavę daugiau nei 4 tūkst. gyvybių, labai pakenkė Ukrainos ekonomikai, o anglių gavyba ir viena svarbiausių šalies pramonės šakų.
P.Felgenhaueris daro prielaidą, kad separatistai dabartinį susitarimą dėl paliaubų laiko „išdavyste“ ir mėgina išprovokuoti konflikto eskalaciją.
„Jie mėgina parodyti Kremliui, kad Kijevas rengiasi pulti, - sakė jis. - Jų apeliavimai, regis, davė rezultatų ir Rusija pasiuntė kažkiek ginkluotės, daugiau artilerijos ginklų“.
Tačiau P.Felgenhaueris mano, kad dislokuotų pajėgų ir karinės technikos tikrai nepakanka puolimui surengti, be to, ir metų laikas dabar tam visiškai netinkamas.
„Yra teorinė galimybė, kad didelio masto karinių veiksmų gali būti imtasi po Naujųjų metų, sausį ar vasarį. Tačiau aš abejoju, jog tai nutiks žiemą, labiau tikėtina, kad pavasarį“.
Natasha Kuhrt (Nataša Kurt) iš Londono karališkojo koledžo Karo studijų fakulteto savo ruožtu sakė, kad karių ir karinės technikos siuntimas į Rytų Ukrainą yra „bauginimo taktika“, kurios taikinys yra žmonės, stebintys situaciją Ukrainoje iš Rusijos.
„Iš tiesų nemanau, kad gali būti nueita toliau, - sakė ji. - Tai taip pat yra būdas šalies vidaus auditorijai pasakyti: „Turime išlikti tvirti“.
Kiti ekspertai būgštauja, kad nepaisant pastarųjų įvykių, konfliktas Ukrainos rytuose gali tęstis dar daug metų.
Tarptautinių ir strateginių santykių instituto Paryžiuje tyrimų direktorius Philippe'as Migault (Filipas Migo) atmetė prielaidą, kad gali būti surengtas naujas puolimas, teigdamas, jog toks žingsnis reikštų riziką „prarasti viską“.
Jis pridūrė, kad įšaldytas konfliktas „atitinka ir separatistų, ir Rusijos interesus - tai būtų politinė fait accompli (įvykusio fakto) forma“.
„Tai galėtų tęstis dešimtmečius“, - pridūrė Ph.Migault.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
