Visgi, nors smarkiai reikalų ir nepagadino, ekspresyvusis Jungtinių Valstijų vadovas diplomatams galvos skausmą kėlė nenuspėjamais pareiškimais. Buvęs užsienio reikalų ministras Linkevičius pasakoja, kad į politiką Trumpas žiūrėjo kaip į verslą. Ir – vargu, ar ir dabar jis žino, kur ta Lietuva yra. Prieš porą metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovus pasikvietęs į Baltuosius rūmus, Baltijos šalis jis sugebėjo supainioti su Balkanais.
Vienintelį kartą į Baltuosius rūmus tuometė mūsų šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė žengė 2018-ųjų balandį. O kartu su ja – ir Latvijos bei Estijos vadovai.
Poste Trumpas tuo metu buvo jau gerus metus. Prie vieno stalo vadovai tada aptarė krašto apsaugos finansavimą ir kitus reikalus, tačiau vėliau užsienio spauda paaiškino, kodėl svečių žvilgsniai rodėsi kiek nustebę. Pasirodo, pokalbio pradžioje Trumpas galvojo, jog priima prezidentus ne iš Baltijos šalių, o iš Balkanų. Ir dar spėjo jiems papriekaištauti dėl praėjusiame amžiuje neva pradėtų karų.
„Sakyti, kad buvo labai glaudūs kontaktai su Lietuva, nepavyktų. Labai įsiminė susitikimas Baltuosiuose rūmuose su trimis Baltijos šalių prezidentais, daug apie tai rašyta, tikrai matėsi, sunku sakyti, kad jis būtų įsigilinęs į mūsų situaciją, švelniai tariant“, – sako buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Nutikimas, pasak ekspertų, gana gerai iliustruoja, ar Trumpas išvis žinojo, kur yra Lietuva.
„Prezidentui Baltijos šalys tikrai nerūpėjo ar nebuvo pagrindinis prioritetas. Bet tai savaime nėra labai blogai, nes ko Lietuva nori – kad, nepaisant prezidentų kaitos, Amerikos užsienio politika ir saugumo politika mūsų atžvilgiu būtų stabili“, – pasakoja politologas Linas Kojala.
O stabili ji buvo. Be to, jei ne Trumpas, tai jo komanda Lietuvos lūkesčius neabejotinai žinojo. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė tų Lietuvos lūkesčių įgyvendinimą apibūdina šitaip.
„Sakyčiau, ne dėl Trumpo, bet nepaisant Trumpo“, – teigia politologė Margarita Šešelgytė.
Jungtinių Valstijų ir Lietuvos santykių linija paprasčiausiai nesikeitė. Ko per pastaruosius metus Lietuvoje tikrai padaugėjo – tai amerikiečių karių ir technikos. Pernai rudenį į poligoną Pabradėje Jungtinių Valstijų kariai atsigabeno tankų „Abrams“, šarvuočių „Bradley“.
„Mūsų bendradarbiavimas ženkliai išaugęs, kokybiškai aukštesnio lygmens, karinis bendradarbiavimas vienareikšmiškai didesnis negu buvo anksčiau“, – kalbėjo kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Kita vertus, amerikiečių karių buvimas Lietuvoje netapo visiškai nuolatiniu. Ko tikrai iš verslo atėjusio Trumpo nesulaukė nei Lietuva, nei kitos valstybės – tai įprasto diplomatinio bendradarbiavimo.
„Jis žiūrėjo į politiką irgi kaip į verslą. Į NATO jis žiūrėjo kaip į UAB, jam finansavimo reikalai buvo kaip indėlis į biudžetą, jis nematė kito konteksto, politinio“, – sako L. Linkevičius.
Lietuvai toks požiūris, pasak Šešelgytės, nebuvo palankus.
„Kaip tikram verslininkui svarbus transakcinis aspektas „perku-parduodu“. Jei parduodu saugumą, susimokėkit. Mes nelabai ką galim mokėti, nedidelės valstybės, nedidelės ekonomikos. Mes labai skyrėmės nuo kaimynės Lenkijos, kuri perprato transakcinį modelį ir jame dalyvavo“, – pasakoja M. Šešelgytė.
Lenkija išties sulaukė daugiau Trumpo dėmesio ir net vizito. Neįprasta, tačiau 45-asis Jungtinių Valstijų prezidentas bene daugiausia galvos skausmo Europai kėlė savo nežabotu charakteriu.
„Neprognozuojamumas, sprendimai, paremti savo įsitikinimais, asmeniškumais, transatlantinio ryšio silpnėjimas dėl Trumpo pasisakymų. Daugiausia nerimo sukėlė Trumpo pasisakymai dėl NATO, jis suabejojo NATO reikalingumu ir ateitimi“, – teigia M. Šešelgytė.
Šiose derybose 2018-aisias diplomatai Briuselyje jau buvo rimtai sunerimę, kad Trumpas trenks durimis. Prezidentas pyko, kad NATO išlaiko būtent Jungtinės Valstijos, o Europos šalys esą deda per mažai pastangų skirti daugiau kaip du procentus bendrojo vidaus produkto savo gynybai. Kaip prisimena Linas Linkevičius, lūžis derybose įvyko tada, kai kiti derybininkai pažadėjo viešai pasakyti, kad būtent Trumpo pastangomis NATO šalių gynybos biudžetai smarkiai išaugo.
Panašiai jis nustebino ir Baltijos šalių vadovus minėtame susitikime Baltuosiuose rūmuose.
Kai mūsų trys prezidentai kalbėjo su Trumpu ir Grybauskaitė pasakė – jūs teisingai pareikalavot tų gynybos išlaidų ir gerai viską pasakėt.
„Buvo tokių keistų momentų. Žinoma, charakteris labai savotiškas“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Dalį Europos valstybių tiesmuka Trumpo retorika išties privertė skirti daugiau pinigų gynybai ir taip stiprinti NATO, tiesa, Lietuva šį biudžetą didinti pradėjo anksčiau, po Rusijos įsiveržimo į Krymą.
O šiuo metu prisiekiantis Joe Bidenas Lietuvoje lankėsi 2014-aisiais, taigi, tikėtina, Baltijos šalių su Balkanais nesumaišys. Iš jo Lietuva tikisi labiau nuspėjamo bendradarbiavimo. Tiesa, ne stebuklų, nes Jungtinės Valstijos turi apsčiai problemų ir šalies viduje.
„Keisis retorika. Bus gerokai mažiau kontraversiškų pareiškimų, bus gerokai daugiau diplomatinės kalbos, kurią galbūt bus sunku konkrečiai išskaityti“, – sako L. Kojala.
„Visas dėmesys ir visa energija pirmiausia bus skirta vidaus problemoms. Užtenka vienos pandemijos kaip iššūkio, kuri labai daug energijos pareikalaus“, – pasakoja M. Šešelgytė.
Pasak Lino Kojalos, ką turėtų padaryti pati Lietuva – tai pagaliau paskirti ambasadorių Vašingtone.
„Labai svarbu turėti stiprų ambasadorių JAV ir kaip įmanoma greičiau. Tai yra sostinė, kurioje Lietuvos interesai turėtų būti ginami aukščiausiu lygiu“, – teigia L. Kojala.
Ambasadoriaus postas Vašingtone tuščias jau pusmetį.
