„Naujasis pastatas galėtų būti sujungtas su dabartiniu radijo pastatu, kuris saugomas kultūros paveldo, ir taip visa LRT veikla galėtų būti sukoncentruota vienoje sklypo dalyje“, – teigė vienas galimybių studijos rengėjų, nekilnojamojo turto plėtotojos „Bolds property partners“ projektų vadovas Simonas Bačiulis.
Pasak jo, dalį dabartinių pastatų reikėtų griauti. Naujas pastatas galėtų būti keturių aukštų, 30 tūkst. kv. metrų ploto, iš jų ketvirtadalį užimtų požeminė parkavimo aikštelė, likusi dalis – veiklos ir turinio kūrimo bei administracijos patalpos. Radijo pastate galėtų įsikurti LRT muziejus.
Dabartinių Vilniaus Konarskio gatvėje esančių LRT statinių bendras plotas siekia beveik 38 tūkst. kv. metrų.
S. Bačiulio teigimu, likusi sklypo dalis – beveik 3,6 ha – galėtų būti panaudota arba kitiems valstybės poreikiams, arba parduota, kompensuojant dalį investicijų į naują pastatą.
„Mūsų skaičiavimais, iš viso reikėtų apie 47,5 mln. eurų į naujo komplekso sukūrimą. Jeigu šita alternatyva būtų įgyvendinta ir nenaudojamo sklypo dalis, kuri liktų pastačius naują pastatą, būtų parduota, investicijos galėtų sumažėti iki 38,5 mln. eurų“, – sakė S. Bačiulis.
Pasak jo, projektas turėtų būti finansuojamas valstybės lėšomis „dėl LRT kaip nacionalinio transliuotojo svarbos“.
95 proc. LRT pastatų yra Vilniuje, o 5 proc. – penkiuose Lietuvos miestuose. Ekspertai siūlo pastaruosius, kurių vertė siekia apie 600 tūkst. eurų, atiduoti valstybei, o patalpas nuomotis rinkoje.
„Mūsų skaičiavimai parodė, kad tokiu atveju LRT sutaupytų eksploataciniams kaštams, ir net turint omenyje, kad reikėtų mokėti nuomą, per metus sąnaudos būtų mažesnės“, – sakė konsultacijų įmonės „Strategy Labs“ konsultantas Karolis Švežauskas.
Pasak ekspertų, dabar kasmet LRT pastatų išlaikymui skiriama apie 1 mln. eurų, o naujo pastato išlaikymo kaštai sumažėtų 365 tūkt. eurų iki maždaug 635 tūkst. eurų.
Ekspertų vertinimu, projektas galėtų būti įgyvendintas per penkerius metus iki 2024-ųjų.
Dabartiniai pastatai – blogos būklės
LRT teigia norinti turėti tiek NT, kiek jo reikia jos funkcijoms. Dabar šis turtas yra prastai suplanuotas, nebeatitinka jos poreikių, pastatų inžinerinių sistemų būklė yra bloga ir reikalauja daug lėšų.
Pasak LRT, televizijos ir radijo studijos bei jų techninės patalpos yra skirtinguose pastatuose ir aukštuose, jų šildymas, vėdinimas yra nepakankamas, trūksta infrastruktūros. Standartų neatitinka ir dekoracijų dirbtuvės, sandėliai, televizijos ir radijo archyvai.
Ekspertų vertinimu, didžioji dalis patalpų neremontuotos kelis dešimtmečius.
„Inžinerinės sistemos neremontuotos, neatitinka šiandieninių standartų. Norint turėti vėdinimą, jei vienoje patalpoje padarai, kad būtų pakankamas vėdinimas, kitose patalpose yra šalta. Žiemos metu tam tikrose patalpose darbuotojams neužtikrinamas pakankamas šildymas, vasarą yra karšta, trūksta ventiliacijos, vėdinimo sistemų“, – sakė S. Bačiulis.
Pasak LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovo Tomo Rytelio, vasarą kai kuriose patalpose temperatūra siekė 35-37 laipsnių karščio.
Be kita to, trūksta atvirų biuro erdvių, šiuo metu didžioji dalis darbuotojų sėdi mažuose kabinetuose, atskirai.
Ekspertų vertinimu, administracinės patalpos taip pat pasenusios, išskaidytos tarp skirtingų aukštų, be to, trūksta turinio kūrimui skirtų patalpų.
T. Rytelio teigimu, galimybių analizė buvo pristatyta LRT tarybai, kuri jai pritarė.
„Analizė buvo pristatyta mūsų tarybai, turime patvirtinimą keliauti su tuo planu, kokį siūlo konsultantai. (...) Dabar prasidės finansavimo šaltinių ieškojimas“, – teigė jis.
Studijos autoriai vertino 6 hektarų ploto sklypą Vilniuje, S. Konarskio gatvėje, jame esančią televizijos studiją, administracinius pastatus, televizijos techninį centrą, garažus, šaldymo stotį, sandėlius, taip pat Kaune, S. Daukanto gatvėje, esantį administracinį pastatą, nedidelius objektus Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Trakų rajone.
Šiuo metu LRT iš viso valdo 29 statinius.
