Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Nesugebėdama susitarti dėl trečiosios sankcijų fazės Rusijai, nors karinis konfliktas Ukrainoje eskaluojamas vis labiau, Europos Sąjunga (ES) pademonstravo nesanti politinė sąjunga, pastebi naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekspertai. „ES yra bejėgė. Vertybinės, politinės sąjungos ES nėra“, – apgailestauja politologas Laurynas Kasčiūnas.
Paaštrėjus konfliktui Ukrainoje, ES nesiryžo Rusijai pritaikyti vadinamosios trečiosios sankcijų fazės. Už griežtesnių sankcijų įvedimą Rusijai pasisako Didžioji Britanija, Lenkija ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys. Tačiau tam nepritaria Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, Austrija, Bulgarija, Graikija, Kipras, Slovėnija ir ES pirmininkaujanti Italija.
Politologo Tomo Janeliūno manymu, ši situacija liudija, jog ES prioritetai yra merkantiliniai.
„Baiminamasi, kad didesnės sankcijos labai radikaliai pablogins ES santykius su Rusija, o ES valstybių įmonėms, turinčioms reikalų Rusijoje, bus pakenkta. Vokietija akivaizdžiai nesiryžta peržengti tos linijos, kuri Rusiją pastatytų į baudžiamųjų gretas, o ne partnerių, kuriems reikia tik pirštu pagrūmoti, bet realių saugumo priemonių netaikyti“, – teigia T. Janeliūnas.
Keliaklupsčiauja prieš Rusijos lobistus
Politologas L. Kasčiūnas bei filosofas Gintautas Mažeikis pabrėžia, kad vienas didžiausių kliuvinių ES sugriežtinti sankcijas Rusijai yra priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių. L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį į tai, kad apie 50 proc. Rusijos biudžeto pajamų yra iš energetinių išteklių pardavimo. Pritaikant sankcijas šiam sektoriui, pasak pašnekovo, Rusiją būtų galima priversti keisti toną. Sankcijos kituose sektoriuose nėra gyvybiškai svarbus spaudimas Rusijai, jos politiniam ir verslo elitui.
„Rusija sugebėjo sukurti bloką šalių, kurios vienaip ar kitaip yra priklausomos nuo Rusijos energetinių išteklių, paskolų energetiniams projektams. Kadangi egzistuoja ši priklausomybės ryšių sistema, Rusija įgauna svertus veikti ES šalių poziciją. Natūralu, kad tos šalys mąsto ekonominėmis kategorijomis, joms svarbūs pigesni energetikos ištekliai, biudžetas, kompanijų gerovė, tad geopolitinį vertybinį klausimą jos stumia į antrą planą“, – teigia politologas.
LRT.lt pašnekovai pastebi, kad ES keliaklupsčiauja ir prieš Rusijos lobistus. Anot G. Mažeikio, Rusijos lobistai aiškiai pabrėžia energetinį komercinį interesą, o šis lemia daugelio šalių baimę ir nepasirengimą pritaikyti trečiąją sankcijų fazę.
„Lobistai užtikrina, kad didieji Vakarų politikai visada prisimintų šią energetinę priklausomybę, o Vakarų Europa kažkokių ypatingų sprendimų neranda ir negali pasiūlyti energetikos srityje“, – pažymi G. Mažeikis.
ES padaroksas
LRT.lt pašnekovai pastebi ES šalių pozicijų dėl sankcijų Rusijai paradoksą. Baltijos šalys, Lenkija yra labiau energetiškai priklausomos nuo Rusijos nei Prancūzija ar Italija, Ispanija, tačiau jos yra labiau linkusios didinti sankcijas.
„Baltijos šalys ir Lenkija labai aiškiai seniai reikalauja ryžtingesnės reakcijos. Tačiau kol kas į savo pusę negali patraukti daugiau šalių. Reikia pastebėti, kad tiek Lenkija, tiek Baltijos šalys būtų labiausiai pažeidžiamos ekonomiškai dėl intensyvesnių sankcijų prieš Rusiją, bet jos siekia tų sankcijų ir yra pasiryžusios už jas pačios mokėti gana didelę kainą. Kitos ES šalys, kurios nukentėtų žymiai mažiau, labiau baiminasi pasekmių“, – pažymi T. Janeliūnas.
G. Mažeikio teigimu, šis paradoksas tik parodo, kad Baltijos šalys ir Lenkija supranta grėsmę, kuri yra reikšmingesnė nei energetinės naudos faktorius. „Būtent santykis tarp grėsmės dydžio ir energetinės naudos dydžio lemia sprendimus. Šalys, kurios supranta grėsmės dydį ir ilgalaikes pasekmes, mąsto vienaip, o tos, kurios nemato ar neigia šią grėsmę, yra linkusios mąstyti pragmatiškai“, – sako G. Mažeikis.
L. Kasčiūnas: norėtume kitokios ES
Pasak LRT.lt pašnekovų, ES galima vadinti sėkmingu ekonominiu dariniu, tačiau politine, vertybine sąjunga ES pavadinti būtų sunku. Bendra užsienio politika ES beveik neegzistuoja.
„Ar yra tai [ES užsienio politika – LRT.lt], ką ES sako esant, bet niekas dar šito nematė, visa savo apimtimi ES netaikė? ES politika atsiranda tais atvejais, kai yra kažkokie mažareikšmiai dalykai, dėl kurių visi nesunkiai sutaria. Tačiau kai iškyla interesų susikirtimai ES viduje, užsienio politika tampa jų įkaite. Nėra jokios konkretesnės jos išraiškos, kuri atspindėtų bendrą ES poziciją, arba ta pozicija būna ties labai žema sutarimo riba, kuri realesnio poveikio kitam subjektui nedaro“, – kalba T. Janeliūnas.
Savo ruožtu politologas L. Kasčiūnas pažymi, kad neryžtinga ir neempatiška ES nėra tokia, kokią ją norėtų matyti su Rusija besiribojančios ES šalys.
„Manau, kad negebėjimo sutarti dėl sankcijų Rusijai pavyzdys rodo, jog šia prasme norėtume kitokios ES. ES pasiteisino kaip ekonominis projektas. Dar prieš kelerius metus Lietuva tik galėjo pagalvoti, kad už poros metų nebe 100 proc. dujų galės importuoti iš „Gazprom“, o tai, kas vyksta su suskystintų gamtinių dujų terminalu, dalinai lėmė bendra ES energetikos politika. Tačiau kalbant apie politiką, pastarojo meto situaciją, ES yra bejėgė. Vertybinės, politinės sąjungos ES nėra“, – apgailestauja L. Kasčiūnas.
Anot jo, reikėtų įsiklausyti, ką kalba britai. Jie yra labai aiškiai pasakę, kad ekonomika, laisva prekyba, muitų sąjunga ES pasiteisino, tačiau, jei kalbame apie ES kaip apie politinę, gynybinę sąjungą, kyla daug klaustukų.
„Neaišku, kokia ta gynybos sąjunga, koks jos santykis su NATO, kas turėtų vadovauti gynybai sąjungoje. Tokio neapibrėžtumo pavyzdys – debatai dėl ES įgaliotinės užsienio politikai. Mano manymu, geriau neturėti išvis jokios bendros įgaliotinės, nei siūloma italė Federica Mogherini“, – sako L. Kasčiūnas.
