Vytautas Kleinauskas / CargoNEWS
Naujoji tranzito tvarka Rusijoje įnešė daug sumaišties į vežėjų ir ekspeditorių darbą. Vieni dirba kaip dirbę, kiti ieško naujų galimybių, kitų maršrutų ir mąsto apie galimybę išvengti, galimai, padidėsiančių eilių pasienyje ir pabrangusių pervežimų įkainių.
Lietuvos transporto atstovai teigiamų pokyčių naujojoje sistemoje kol kas nemato. Pervežimų kaina pakilo, muitinėse praleidžiama daugiau laiko. Šiuo metu vežėjai gali tikėtis, kad padidėjusias išlaidas kompensuos užsakovai, tačiau ar taip bus visada?
Pervežimų išlaidų pokytis
Pasakyti tiksliai kiek pabrango pervežimai yra gana keblu, nes pagal naująją tranzito tvarką, garantijos kaina priklauso nuo vežamo krovinio turinio ir gabenamo atstumo. Vis tik prieštaraujančių tam, kad pervežimai pabrango – nebuvo.
Kalbėdamas apie didėsiančius pervežimų kaštus, UAB „ABIPA” Generalinis direktorius A. Berdešius pastebi, kad kiekvienam vežėjui pervežimų pabrangimas bus individualus ir priklausys nuo įvairių faktorių. „Rusijos reikalavimai krovinius gabenti su garantais, didins pervežimų kainą, tačiau naujosios sistemos neapibrėžtumas neleidžia vienareikšmiškai įvertinti sumų. Rusijos taikomų garantų dydžiai skiriasi kiekvienam kroviniui, jie nustatomi priklausomai nuo krovinio rūšies, vertės, kiekio ir kt. dalykų.“
Šią savaitę spaudoje pasisakę Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas auto“ prezidentas Valdis Trezinis ir Estijos vežėjų asociacijos „ERAA“ TIR departamento vadovas Lauri Lusti kalbėjo apie gerokai padidėjusias vežėjų išlaidas ir bandė tiksliai įvardinti padidėjusias išlaidas.
V. Trezinis teigė, kad TIR knygelė kainavo apie 40 eurų, o naujųjų garantijų kaina siekia ir 150 eurų. L. Lusti buvo dar labiau kategoriškas. Jis pateikė pavyzdžių, kad dalis garantijų kroviniams iš Estijos iki Sankt Peterburgo kainuoja apie 400 eurų.
UAB „Arijus“ Rinkodaros ir plėtros direktoriaus Egidijus Ramonas prognozavo, kad gabenant prekes per Latvijos – Rusijos sieną pabrangimas sieks apie 5000 rublių (110 eurų).
Pasienyje stovėsime ilgesnėse eilėse?
E. Ramonas tikisi, kad laikui bėgant situacija pasienyje normalizuosis, bet sutinka, kad išvengti papildomų prastovų nepavyks: „Manome, kad pradžioje prastovos bus ilgesnės, tačiau vėliau turėtų nusistovėti tvarkos ir taisyklės.“
A. Berdešius taip pat net neabejoja, kad pasienyje problemų tik padaugės ir laukimo laikas, kurį įtakos daugybė faktorių, prailgės: „Pasikeitusi Rusijos tranzito sistema be išlygų ilgins prastovas pasienyje. Sunku prognozuoti prastovų laiką, nes tai sąlygoja daug faktorių, pavyzdžiui muitinės posto apkrova, aptarnaujančio personalo kiekis ir bendras srautas, tačiau prisimenant nesenus įvykius pasienyje, kai buvo stabdomi vežėjai ir neįleidžiami pieno produktai, mūsų kroviniai bendrose eilėse laukė dvigubai ilgesnį laiką, bet nei vienas nebuvo neįleistas.“
Mečislavas Atroškevičius, asociacijos „Linava“ viceprezidentas, Krovininio transporto tarybos pirmininkas nerimauja dėl ateinančio gruodžio ir taip pat teigia, kad papildomų eilių išvengti nepavyks: „Pasienyje nėra tiek pajėgumų, kad sutvarkytų tuos srautus. Latvijos pusėje laukiama, kol bus sutvarkyti reikiami dokumentai.“
M. Atroškevičius jau dabar pastebi gerokai sumažėjusį sunkvežimių pralaidumą per Rusijos sieną: „Per Sebežą per dieną įvažiuoja 250 sunkvežimių. Anksčiau piko metu pravažiuodavo po 350- 400. Srautas sumažėjęs, nors sunkvežimių pasienyje yra, bet jie nevažiuoja, nes nesutvarkyti dokumentai, nežinoma ką daryti. Anksčiau gruodžio mėnesį ir taip eilės būdavo, tai eilės šiais metais turėtų būti dar didesnės.“
Kas mokės už prastovas ir padidėjusius kaštus?
Nors jau prieš įvedant naująją tvarką buvo kalbama, kad už pabrangusius pervežimus turės susimokėti užsakovai ir eiliniai vartotojai, vis tik Lietuvos transporto atstovai situaciją mato šiek tiek kitaip.
UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Artūras Michejenko pastebi, kad kol kas situacija yra palanki vežėjams ir jie gali prašyti užsakovų kompensuoti papildomas išlaidas, bet tai nesitęs amžinai. „Papildomas išlaidas vežėjai planuoja perkelti ant klientų pečių nes iki naujų metų prekių paklausa yra didelė, tad klientai sutiks mokėti papildomai už garantiją, bet po sausio 1 d., kai naujametis srautas dings, gali viskas keistis.“
M. Atroškevičius laikosi panašios nuomonės: „Kas mokės už papildomas garantijas – susitarimo reikalas. Kai vežėjų trūksta, tada klientas gali viską apmokėti, kad tik gautų prekes. Bet jei trūks krovinių, tai visada atsiras vežėjas, kuris veš pigiau ir padengti garantijos išlaidų neprašys.“
Jo teigimu vežėjai vėl gali likti nuskriaustųjų vietoje bei pateikia panašius pavyzdžius, kuomet padidėjusias išlaidas vežėjams teko dengti iš savo kišenės. „Kai Lenkijoje ir Baltarusijoje atsirado kelių mokesčiai, ar pakilo pervežimų įkainiai? Ar vežėjai perkėlė šias išlaidas gavėjui? Kaip važiavo vežėjai, taip ir toliau važiuos, tik dar reiks už garantijas mokėti.“
Didžiausia problema – informacijos trūkumas?
A. Michejenko pastebi, kad vežėjams didžiausias galvos skausmas yra informacijos apie naująją tvarką nebuvimas: „Vežėjai nebeturi kur trauktis, darykit tą sistemą, bet bent jau įveskite aiškumą. Nelabai aišku kaip viskas funkcionuoja. Aišku, kad taip bus, bet kaip tai bus? Kur pirkti, kiek kainuos? Tai iki galo neaišku ir vežėjus tai neramina. Yra naujovė, bet aiškumo – ne.“
M. Atroškevičius pastebi, kad problemų, kurios susijusios su informacijos nebuvimu, atsiranda ir gabenant dalinius krovinius. „Su TIR galima buvo ramiai gabenti dalinius krovinius ir vežti juos į kelias muitines, o su naująją sistema tai sudėtingiau ir brangiau.“
Alternatyvūs keliai?
E. Ramonas teigia, kad kol kas didesnio poreikio gabenti krovinius geležinkeliu ar jūra nėra, tačiau šie keliai nėra užmiršti. „Ypatingo paklausimų padidėjimo gabenti bėgiais ir jūra nejaučiame. O bendrai mes ir šiandien dalį savo krovinių gabename geležinkeliu.“
A. Berdešius kažkokių ypatingai išskirtinių tendencijų geležinkelių ir jūrų gabenimuose šiuo metu taip pat nemato, bet neslėpė, kad kompanija ateityje planuoja šiais keliais gabenti vis daugiau krovinių: „Šiuo metu yra jaučiamas nedidelis krovinių augimas, tačiau reikėtų įvertinti logistikos, pervežimų sezoniškumą. Mūsų kompanija užsibrėžė tikslą pradėti vystyti pervežimus geležinkeliu iš Kinijos į Rusijos Federacijos ir kitų NVS šalių teritorijas.“
A. Michejenko mano, kad alternatyvių kelių poreikis gali atsirasti po naujųjų metų, jei Europa ryšis atsakomiesiems veiksmams: „Aš manau, kad po naujųjų metų, kai pamatys kokios problemos atsirado Europos vežėjams, tai gali būti ir atsakomasis žingsnis Rusijos vilkikų atžvilgiu. Jie negalės laisvai įvažiuoti į ES ir pasiimti krovinių.“
Kalbėdami apie galimybę gabenti krovinius per Baltarusiją, transporto atstovai teigia, kad dviračio čia neišrasi. „Krovinių gabenimo ir ekspedijavimo įmonių grupei „Arijus“ šie maršrutai nėra nauji, jie – mūsų kasdienybė“ – pastebi E. Ramonas.
A. Berdešius pastebi, kad per Baltarusiją galima gabenti krovinius su TIR knygelėmis, tačiau tai ne visada pasiteisina: „Mūsų kompanija ir šiuo metu gabena krovinius per Baltarusiją iki muitinės posto Rusijoje, tačiau tai nėra lengvesnis gabenimo būdas kalbant apie dalinių krovinių gabenimą.“
Naujoji tranzito tvarka Rusijoje jau įsigaliojo ir vežėjai turi persiorientuoti bei žaisti rinkoje pagal naujas taisykles. Vieni ieško alternatyvių, kiti rieda seniai pažįstamais keliais. Laikas parodys, kuris sprendimas įmonėms bus naudingesnis. Na, o kol kas tenka su nerimu laukti artėjančių švenčių ir tikėtis, kad itin didelių eilių Rusijos pasienyje nebus.
