Nebeturime Konstitucijos?
Šiame moderniame amžiuje, kai visi drąsiai gali reikšti savo nuomonę, atsiranda ir didžiulė terpė visuomenės susiskaldymui. Kultūrologas Darius Kuolys Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigia, kad vienintelis išsigelbėjimas yra Konstitucija:
„Konstitucija – mūsų pasirašytas, referendumu prisiimtas teisynas, kuris nustato bendro gyvenimo principus. Vilniaus valdžia kaip nori, taip elgiasi: nori – leidžia, nori – neleidžia, nors konstitucinė teisė leidžia piliečiui rinktis, leidžia susirinkti miesto aikštėje, leidžia išreikšti savo nuomonę, protestuoti.
Vilniaus savivaldybė sako: „Konstituciją sustabdome, jums – negalios“. Kauno meras irgi sako tą patį: „Man smirda, Konstitucija jums negalios“. Šiuo atveju save gerbiantys piliečiai turėtų sakyti: „Jūs esate tik tarnai“, – aiškina jis.
Kultūrologas sulygina dabartinę Lietuvą su bajoriškąja ir teigia, kad anksčiau Konstitucija buvo pagrindinis įstatymas, kuris tave gynė, o dabar jis yra Konstitucinio teismo valioje.
„Blogiausias dalykas, kuris Lietuvoje yra nutikęs – Lietuvos piliečiai neturi Konstitucijos, kaip turėjo Lietuvos bajorai savo statutą. Statutas buvo jų laisvių, teisių, gyvenimo būdo skydas. <…> Tai, kas buvo tradiciškoje Lietuvoje, kai tave galėjo ginti ir tu galėjai gintis, remdamasis pagrindiniu įstatymu, šiandien pagrindinis įstatymas yra Konstitucinio teismo kišenėje“ – savo mintimis dalinasi D. Kuolys.
Esame kritinėje situacijoje
VDU Švietimo akademijos darbuotojas Povilas Urbšys dabartinę padėtį Lietuvoje – tautos susiskaldymą – įvardija kaip ribinę situaciją.
„Po nepriklausomybės atgavimo priešprieša mūsų visuomenėje yra pasiekusi kritinę ribą. Pilietinis susipriešinimas po truputį gali virsti savotišku susipriešinimo karu“ – neslepia P. Urbšys.
P. Urbšys įvardija tris priežastis, kodėl Lietuvoje veši visuomenės susiskaldymas. Specialistas aiškina, kad dėl didelės valdžios galios visuomenės nariai jaučiasi nereikalingi ir svetimi. Dar viena priežastis – žmonės nebemoka atskirti fakto nuo nuomonės. Trečia priežastis – visuomenė netiki tais, kurie skleidžia informaciją – ar tai būtų valdžia, ar žiniasklaida.
„Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvos visuomenė išskiriama kaip viena pačių silpniausių pilietinių visuomenių“ – teigia specialistas.
Mitingų tikslai nėra aiškiai apibrėžti
Lietuvoje žmonės protestuoja dėl labai daug dalykų: dėl privalomų skiepų, Stambulo konvencijos, partnerystės įstatymo, todėl nebeaiškūs tikrieji tikslai, jie nėra tiksliai apibrėžti. D. Kuolys aiškina, kad to priežastis yra dialogo stygius.
„Kas vyksta šiandien, yra bendras nepasitenkinimas dalies visuomenės tais žmonėmis, kurie tapatinasi su valstybe“ – teigia kultūrologas D. Kuolys.
Panašėjame į Rusiją
Kultūrologas dabartinę padėtį Lietuvoje sulygina su Rusija: „Šiandien mes mėginame tapti mažąja Rusija“.
Jis teigia, kad ir kai kurios žiniasklaidos priemonės pereina į valdžios pozicijas, kuri dėl to tampa valdžios sienlaikraščiu.
„Tai yra visiška apkasų psichologija su visomis sąmokslo teorijomis. <…> Mes iš esmės veidrodiniu principu atkartojame totalitarinio režimo retoriką. Lukašenka sako: „Kas tie protestuotojai? Pažiūrėkite – daugybė teistų“. Ką sako mūsų vidaus reikalų ministrė? „Pažiūrėkime, kas ten Dieveniškėse, kiek jų teistų.“ Lukašenka apdovanoja savo omoną iš karto po akcijų, ką mes darome su riaušių policija savo? Irgi apdovanojame“, – kalba D. Kuolys.
Pamiršome, kas yra pilietiškumas
P. Urbšys sako, kad visuomenė pamiršo, kas yra pilietiškumas.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse yra labai tiksliai apibrėžta, kas yra stipri pilietinė visuomenė: „Tai ta, kurios kultūroje daugiau dėmesio skiriama žmonių tarpasmeniniam bendradarbiavimui, bendravimui, ugdančiam asmenines savybes, pagarbai kitam žmogui, nesavanaudiškumui, atsakomybės jausmui“.
O kaip mes suvokiame pilietiškumą? Daugiau per protestą, per tam tikrą visuomeninį karą“ – teigia VDU Švietimo akademijos darbuotojas P. Urbšys.
Vyrauja nepasitikėjimas valdžia
Laidoje pasisakė ir politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus. Jis teigia, kad visuomenės protestai, mitingai ir eitynės vyks toliau, bet su dar didesne jėga.
„Paskutinį dešimtmetį buvo visiškai ramu“ – sako jis.
M. Laurinkus pagyrė protestuotojus už jų pažadą valdžios atstovams, jog protestuos taikiai, o valdžia padarė klaidą, kad nepatikėjo, todėl protestuotojai pasielgė atvirkščiai.
„Šitas netikėjimas yra įžeidimas“, – savo mintimis dalinasi politikos apžvalgininkas ir priduria, kad ateityje valdžiai reikėtų elgtis kitaip.
„Manau, valdžiai nereikėtų daryti tokių klaidų, kaip dabar padaryta“ – sako jis.
Kultūrologas D. Kuolys antrina politikos apžvalgininkui ir sako, kad visuomenės susirūpinimas valdžia yra labai pagirtinas dalykas.
„Visuomenė jaučia tam tikras totalitarines tendencijas iš šitos Vyriausybės, iš šitos Seimo daugumos ir man atrodo, kad dalis visuomenės iš tikrųjų yra rimtai susirūpinę demokratijos būkle Lietuvoje. Šitas rūpestis, na, yra tikrai sveikas, pilietinis rūpestis ir man atrodo, jis neturi pradingti“ – tvirtai sako jis.
Stebėkite visą Žinių radijo laidą:
