Rusija šiais metais išleis milijardus dolerių karinei technikai, tačiau pradėjus kalbėti apie šios šalies gynybos biudžetą, aiškėja tam tikros neatitikimų detalės, rašoma „Stratfor“.
Sausio 15-ąją Gynybos ministerija paskelbė, kad „siekiant įvykdyti didelio masto pasenusios karinės technikos modernizavimo programą“ 2019-aisiais bus skirta 1,44 trln. rublių (daugiau nei 18 mlrd. eurų). Atsižvelgiant į šiuos skaičiavimus, Maskva tvirtina, kad naujos technikos skaičius Rusijos ginkluotosiose pajėgos gali pasiekti 67 proc., o tai vos 3 proc. mažiau nei anksčiau paskelbtas 2020-ųjų siekis. Tačiau, ekspertų teigimu, skaičiai, kaip dažnai būna vertinant oficialius Rusijos duomenis, neatitinka tikrovės.
Suplanuota buvo dvigubai daugiau
Visų pirma, anot jų, išskirti 1,44 trln. rublių yra ženklus numatytų lėšų naujai technikai mažėjimas – valdžia anksčiau, remiantis 2011-2020 planu, tikėjosi išleisti dvigubai daugiau. Tačiau susidūrusi su naftos kainų kritimu, Rusija nebeturėjo kito pasirinkimo, tik sumažinti savo karinį biudžetą jau nuo 2017-ųjų. Tuomet Gynybos ministerija savo išlaidas apkarpė 5 proc.
Sumažėjusios galimybės privertė rusų karinius strategus imtis sudėtingų sprendimų siekiant tikslingai paskirstyti lėšas pasenusios sovietinės karinės technikos keitimui. Rusija akcentavo savo branduolines pajėgas, skirdama joms liūto dalį iš visų modernizacijai skirtų lėšų. Dabar net 82 proc. branduolinių pajėgų įrangos yra atnaujinta.
Analogiškai Gynybos ministerijos dosnumu galėjo džiaugtis ir šalies ginkluotosios oro pajėgos, kurių modernizacijos rodiklis siekia 74 proc. Daug labiau atsilieka karinis jūrų laivynas ir sausumos pajėgos, kurios gali džiaugtis tik 55 ir 46 proc. atnaujinimais.
Ilgalaikėje perspektyvoje Kremlius tikisi nuo 2020-ųjų palaipsniui auginti savo gynybai skirtą biudžetą – nors ir ne tokiais tempais, kurie leistų nedelsiant grįžti į 2017-ųjų lygį.
Naujausios karinės technikos įsigijimas – ribojamas
Po ilgų metų nuopolio, Rusija stengiasi reformuoti savo karinę galią, tačiau susidūrė su šalies ekonomikai itin svarbios naftos kainos kritimu, o taip pat ir su Vakarų sankcijų pasekmėmis, kurios buvo įvestos dėl krizės Ukrainoje. Dėl šių priežasčių Kremliui teko koreguoti savo reformų planus ir naujos technikos įsigijimą.
Pavyzdžiui, pompastiškai pristatytas naujausios kartos tankas „Armata“ Gynybos ministerijai pasirodė pernelyg brangus.
Net jeigu Rusijos kariuomenės atstovams ir pavyks „beveik įgyvendinti“ numatytas užduotis, tai Gynybos ministerijos strategams vis tiek teks gerokai „ištempti“ tuos 1,44 trln. rublių, jeigu jie norės įgyvendinti Kremliaus iškeltus tikslus.
