Analitikai imasi svarstyti, kam buvo naudinga Ūkio ministro Dainiaus Kreivio taktika – delsti atsistatydinti. Apie pasitraukimą jis paskelbė tik po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutarė, kad ministras nesuderino viešų ir privačių interesų.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis portalui „Balsas.lt“ sakė, kad D. Kreivio delsimas atsistatydinti nieko gero nedavė nei Vysriausybei, nei koalicijai.
„Atsistatydinimas yra pavėluotas. Uždelsdamas savaitę ministras D. Kreivys tik leido dar geriau visiems išanalizuoti bei perprasti jo nesugebėjimą argumentuoti ir pagrįsti savo pozicijas bei paaiškinti savo privačių ir viešų interesų konfigūracijas“, – sakė politologas.
Pasak Lauro Bielinio, ūkio ministro pažyma apie tariamą spaudimą taip pat nepadarė jam įspūdžio. „Ji atskleidė ne tiek tikro ar tariamo spaudimo schemas, kiek faktą, kad ministras žūtbūt mėgina atsimušinėti nuo jam pačiam mestų įtarimų dėl interesų darnos. Kartu D. Kreivys susilpnino ir paties Andriaus Kubiliaus bei jo vadovaujamo ministrų kabineto pozicijas“, – teigė L. Bielinis.
Kiek kitaip mano viešųjų ryšių ekspertas, bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas. „Manau, kad A. Kubiliaus ir konservatorių reitingams D. Kreivio laikysenos poveikis yra daugmaž neutralus. Kalbant apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri pareiškė nepasitikėjimą D. Kreiviu ir reikalavo jo atsistatydinimo, tai premjero ir prezidentės priešprieša priminė dviejų kaubojų stovėjimą vienas prieš kitą: abu laukia, kuris pirmas mirktelės. D. Grybauskaitė nemirktelėjo, bet pergalės nepasiekė“, – įsitikinęs pašnekovas.
M. Lapinskas mano, kad D. Kreivys ir A. Kubilius su savo pažyma pasiekė bent tiek, kad viešųjų pirkimų tema buvo iškelta į ginčo paviršių. „Viešieji pirkimai, kurie pradžioje išvis niekur nekabėjo, galiausiai atsidūrė vienodos svarbos pozicijose su paties D. Kreivio skandalingomis istorijomis ir tai yra rimta premjero viešųjų ryšių patarėjų pergalė“, – dėstė jis portalui „Balsas.lt“
