Sostinės Užupio rajone antradienį per pietus įvykdyta įžūli žaibiška vagystė. Nedidukas, kauke veidą prisidengęs vyrukas pribėgo prie vienos įmonės biuro pastato ir švystelėjo į langą plytgalį. Šaižus dūžtančio stiklo garsas, per akimirką suktelėta lango rankena ir vagišius vikriai striktelėjo į vidų.
Vogti tikrai buvo ką, tačiau šįkart apsieita be nuostolių. Pasisekė, kad prieš šią įžūlią „vagystę“ į Užupio gatvę suvažiavo gausus būrys žiniasklaidos atstovų. Tiesa, neatsitiktinai. Šio vagies pasirodymas buvo iš anksto suplanuotas, norint parodyti, kaip svarbu yra padaryti viską, kad apsaugotum savo ir įmonės turtą.
Vėliau „vagišius“ įrodė, kad gali kuo puikiausiai apsieiti ir be plytos. Jis vikriai atrakino vos viena spyna apsaugotas biuro duris. Visa tai užtruko vos 15–20 sekundžių...
Vagystės ir nuostoliai
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos vyriausiasis tyrėjas Artūras Burkauskas pasakojo, kad per pastaruosiuos ketverius metus tokių žaibiškų vagysčių sumažėjo 12,5 procento. Praėjusiais metais vagysčių iš viso užregistruota apie tris tūkstančius.
Dėl pagerėjusios situacijos pareigūnas negailėjo pagyrų savo turtu vis labiau besirūpinantiems gyventojams bei efektyviau su vagišiais kovojantiems teisėsaugos atstovams. Bet ne viskas auksas, kas auksu žiba. Nors vagysčių skaičius sumažėjo, tačiau patiriami nuostoliai išaugo.
„Įsigiję vertingo turto žmonės jį laiko namuose, tačiau jo visiškai neapsaugo. Žaibiška vagystė trunka apie 1–2 minutes, todėl pastebėti ją kaimynams – praktiškai neįmanoma. Dažniausia vagys braunasi į gyventojų namus nuo 9 iki 11 val. ryto. Tada namai, kaip įprasta, būna tušti“, – pasakojo A. Burkauskas.
Žmonės nepagalvoja, kad vertingus daiktus geriausia laikyti neįprastose vietose. Įsibrovėliai žino tradicines slėptuves, todėl pirmiausia nuo jų ir pradeda. Todėl sumanesnių gyventojų atveju pasitaiko, kad būna pavagiami ne itin vertingi dalykai, nors namuose laikomos tikrai įspūdingos pinigų sumos.
Plėšdami įmonių pastatus, vagys dažniausia veikia organizuotai, nors pasitaiko, kad darbuojasi ir pavieniai ilgapirščiai. Organizuotų nusikaltimų atveju dažnai bandoma gudrauti. Pirmiausia inscenizuojami nusikaltimai tam tikrose vietose, o iš tikrųjų vagystė įvykdoma priešingoje miesto dalyje.
Ima, kas lengviausiai išnešama
Bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius antrino kolegai iš policijos, kad pirmiausia vagys griebia tuos vertingus daiktus, kurie pakliūva po akimi.
„Jie neturi daug laiko paieškoms, todėl matydami ant stalo paliktus juvelyrinius dirbinius ar nešiojamąjį kompiuterį – ilgai negalvoja. Vagišiai taip pat mėgsta aukso dirbinius, savaime suprantama, grynuosius pinigus, laikrodžius. Tokius dalykus lengva išnešti nepastebėtiems aplinkinių“, - pabrėžė T. Nenartavičius.
Apie 30 proc. pavagiamų daiktų sudaro buitinė technika ir elektronika, drabužiai. Panašus procentas tenka juvelyriniams dirbiniams ir kitoms vertybėms. O 40 proc. pagrobto turto sudaro piniginės lėšos.
„Reikia suprasti, kad nėra tokių durų ar langų, kurių būtų neįmanoma įveikti. Tačiau kokybiškos apsaugos atveju yra sugaištama daugiau laiko, o tai leidžia spėti sureaguoti ir užkiršti kelią nusikaltimui“, - apibendrino T. Nenartavičius.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo ilgapirščių:
Puoselėti „saugios kaimynystės“ įdėją,
Išvykstant ilgesniam laikui, informuoti apie tai kaimynus,
Kartas nuo karto patikrinti, ar neišsikrovusios signalizacijos baterijos,
Domėtis, kokiu reikalu nepažįstami žmonės vaikšto laiptinėje,
Įvertinti, ar durų ir langų užraktai nėra lengvai įveikiami,
Įspėti vaikus, kad jie neįleistų nepažįstamųjų net į laiptinę,
Išvykus vertingesnius daiktus laikyti seife.
