Žmogus – praeitį romantizuojanti būtybė. Kadaise ir dangus buvo mėlynesnis, maistas mažiau užterštas visokiais priedais, vaikai buvo sukalbamesni, na, o senų laikų automobiliai... Nieko nepadarysi, prisiminimai visuomet šildo širdį ir kartais tikrai būna gaila tų laikų, kurių jau nesugrąžinsi.
Neneigsime, kad seni automobiliai turi daug žavesio. Prisiminkite amerikiečių kelių kreiserius iš 1960-ųjų. Tai buvo tikrai monumentalūs automobiliai, tikros riedančios skulptūros. Ir nesvarbu, kad važiavo jie, teisybę pasakius, prastokai.
Palyginti su šių dienų automobiliais, 1959 metais pagamintas „Chevrolet Bel Air“ atrodo kaip tikras dinozauras. Įvertinkite vien automobilio dydį ir svorį. Metalo čia labai daug. Ir tai savu laiku tokių automobilių vairuotojams suteikdavo savotišką saugumo iliuziją. Savotišką eksperimentą šiomis dienomis atliko amerikiečiai – surengė skirtingų laikotarpių automobilių pasyvaus saugumo išbandymą, t. y. kaktomuša vienas į kitą pagal visus dabartinių bandymų reikalavimus pasiuntė 1959 metų „Chevrolet Bel Air“ ir dabartinį „Chevrolet Malibu“.
Praeities monumentalumo įsikūnijimas stojo į kovą prieš šių dienų technologijas. Ir jokio stebuklo neįvyko. Laimėjo šių dienų inžinerinės minties pažanga – klasikiniame automobilyje sumontuota aparatūra užfiksavo, kad realioje avarijoje gyvų čia neliktų. Vis dėlto kartais tikrai džiugu, kad gyvename XXI a., kai galime važinėti daug saugesniais automobiliais.
