Vokietijos Ruhro universiteto tyrėjai, naudodamiesi jų sukurtu baltymu, paskatino pelių stuburo smegenyse esančių pažeistų nervų atsinaujinimą.
Paralyžiuoti graužikai iš pradžių negalėjo pajudinti abiejų užpakalinių kojų, tačiau praėjus maždaug 2–3 savaitėms po gydymo, vėl pradėjo vaikščioti.
Paskatino baltymo gamybą
Komanda rado būdą, kaip paskatinti nervines ląsteles, esančias galvos smegenų sensorinėje ir motorinėje žievėse, gaminti baltymą, vadinamą hyper-interleukin-6.
Kad tai padarytų, mokslininkai pelėms suleido genų inžinerijos būdu sukurtus virusus, kurie paruošė tam tikras nervines ląsteles šio baltymo gamybai.
Šiuo metu mokslininkai tiria, ar hyper-interleukin-6 vis dar turi teigiamą poveikį, net praėjus kelioms savaitėms po gydymo. Tai leis nustatyti, ar galima pradėti šio gydymo testavimą su žmonėmis.
Būtų aiškinamasi, ar baltymas hyper-interleukin-6 (hIL-6) gali padėti neįgaliems asmenims, patyrusiems nugaros smegenų pokyčius, kurių metu buvo pažeistos neuronų ataugos, kitaip vadinamos aksonais.
Šiomis ataugomis keliauja signalai tarp smegenų, odos ir raumenų. Aksonams nustojus veikti, šių kūno dalių komunikacija nutrūksta. Jeigu po traumos aksonai neatsistato, pacientai visam gyvenimui lieka paralyžiuoti arba jaučia tirpulį.
Baltymas hIL-6 yra priskiriamas citokinams – medžiagoms, kurios yra svarbios ląstelių tarpusavio komunikacijai. Tačiau šis baltymas nėra randamas gamtoje, todėl gali būti pagamintas tik naudojantis genų inžinerija.
„Mūsų tyrimas išsiskiria ne tik tuo, kad baltymas stimuliuoja nervines ląsteles, kurios pačios jį gamina, bet ir tuo, kad hIL-6 taip pat gali keliauti po smegenis“, – interviu metu „Reuters“ sakė komandos vadovas Dietmaras Fischeris.
Padėtų ir atstatyti regėjimą
Prieš tai vykę tyrimai naudojo panašias genų terapijos technologijas, siekiant atstatyti žmogaus regą. Tačiau D. Fischerio ir jo komandos bandymas sutelkia dėmesį į šio baltymo gamybą nervinėse ląstelėse, esančiose motorinėje ir sensorinėje žievėse.
Mokslininkai gydymui naudoja virusus, kurie skatina šiose galvos smegenų dalyse esančias nervines ląsteles pačioms gaminti hIL-6. Virusai taip pat buvo pritaikyti šiam gydymui. Jie paskatina gaminti baltymą, kuris yra reikalingas nervinėms ląstelėms – motoneuronams.
Šios ląstelės, su kitose smegenų dalyse esančiomis ląstelėmis, yra sujungtos šoninėmis aksonų ataugėlėmis. Taip hIL-6 yra pernešamas į kitaip sunkiai pasiekiamas nervines ląsteles smegenų dalyse, atsakingose už judėjimo procesus, pavyzdžiui, vaikščiojimą.
„Taigi, pritaikius genų terapiją vos kelioms ląstelėms, įvyksta įvairių nervinių ląstelių regeneracija galvos smegenyse, – sako D. Fischeris, – Galiausiai, pritaikius šį gydymą paralyžiuotiems gyvūnams, jie po dviejų ar trijų savaičių vėl pradėjo vaikščioti. Tai mus nustebino, nes nemanėme, kad yra įmanoma tai padaryti, po visiško abipusio paralyžiaus.“
Dabar komanda ieško būdų, kaip pagerinti hyper-interleukin-6 suleidimo procesą. Jie taip pat bando išsiaiškinti, ar po gydymo praėjus kelioms savaitėms, hyper-interleukin-6 vis dar turi gerą poveikį pelėms.
„Šis atsakymas ypatingai svarbus, norint pradėti tirti šio baltymo poveikį žmonėms. Šie tolimesni eksperimentai parodys, ar įmanoma šią naują technologiją ateityje taikyti žmonėms“, – pabrėžia D. Fischeris.
