Prieš mėnesį veiklą pradėjęs moderniausias Baltijos šalyse „Baltnetos“ duomenų centras sulaukė pirmųjų klientų. Bendrovės atstovai pasakojo, kad susidomėjimo sulaukta ir iš užsienio bendrovių, tačiau nei Lietuvos, nei užsienio bendrovių pavadinimų neatskleidžia – esą tai yra konfidenciali informacija.
Įmonės atstovai tikisi, kad 10 mln. litų kainavęs duomenų centras maksimalų įmanomą klientų skaičių pritrauks per penkerius metus. Pasak „Baltnetos“ direktoriaus Mindaugo Pranskevičiaus, duomenų centras atitinka „Tier–3“ (iš 4) saugumo kategoriją. Tiesa, sertifikato įmonė kol kas neturi, tačiau jį tikisi gauti per artimiausią pusmetį.
Pastatas pastate
„Šiame pastate nėra daugiau jokios veiklos, pagrindinė funkcija yra tarnybinių stočių laikymas“, – ekskursiją po duomenų centrą žurnalistams pradėjo M. Pranskevičius. Pasak jo, vienas iš „Tier–3” reikalavimų – aplink patalpą nei iš viršaus, nei iš apačios, nei iš šonų tam tikru atstumu negali būti įsikūrę jokie kaimynai, todėl duomenų centras yra įsikūręs gana nuošalioje vietoje – kilometras nuo Vilniaus oro uosto.
„Duomenų centro konstrukcija – pastatas pastate, – aiškino „Baltnetos“ direktorius. – Išorinio pastato paskirtis yra izoliuoti šilumą ir drėgmę. Taip pat jis gesina radiomagnetines bangas. Be to, čia yra ir yra silikatinis mūras, kad kilus gaisrui atlaikytų valandą ugnies.“ Pasak M. Pranskevičiaus, tradiciškai biuruose sienos ugnį gali atlaikyti dvigubai trumpiau – apie valandą.
„Baltnetos“ duomenų centras (nuotr. Balsas.lt/Aivaro Zujaus)
Toliau einame į kitą patalpą, kurioje stovi kelios eilės spintų su tarnybinėmis stotimis. Esą ateityje didėjant klientų skaičiui jų bus dar daugiau.
„Baltnetos“ duomenų centras (nuotr. Balsas.lt/Aivaro Zujaus)
M. Pranskevičius dar kartą pabrėžia, kad pagrindinė šio ir bet kokio kito duomenų centro funkcija yra izoliuoti šilumą – patalpoje turi būti 20 laipsnių šiluma, o galima paklaida – vos vienas laipsnis. Palyginimui „Baltnetos“ vadovas pasakoja, kad viena tarnybinė stotis išskiria tiek šilumos, kiek dvi pirtys, o patalpoje jų šiuo metu yra 24 spintos – tai prilygsta 50 pirčių.
„Tarnybinė stotis per priekį įtraukia orą, kad atsišaldytų, o per kitą pusę orą išmeta į koridorių, o iš koridoriaus šaldymo įrenginiai daro priešingą veiksmą – jie traukia karštą orą ir atgal išmeta atšaldytą“, – veikimo schemą aiškino M. Pranskevičius.
„Baltnetos“ duomenų centras (nuotr. Balsas.lt/Aivaro Zujaus)
Patalpose vėdinama skysčiu, o vasarą esant didesnei oro temperatūrai, įjungiamas ir freonas. Esant reikalui gesinimas vykdomas inertinėmis dujomis, kurios išstumia deguonį iš patalpos į lauką.
„Baltnetos“ duomenų centras (nuotr. Balsas.lt/Aivaro Zujaus)
„Baltnetos“ direktorius žurnalistus nuveda į vieną brangiausių – elektros energijos tiekimo patalpą. Direktorius juokauja, kad Lietuvoje, nors ir nėra nei žemės drebėjimų ar kitų didelių stichinių nelaimių, bent kartą per tris mėnesius būtinai dingsta elektra, todėl darbas šioje patalpoje visuomet turi vykti sklandžiai.
„Baltnetos“ duomenų centras (nuotr. Balsas.lt/Aivaro Zujaus)
Išėjus į lauką mus pasitinka kuro talpyklos – pasak M. Pranskevičiaus, jose turi būti tiek kuro, kad ekstremaliomis sąlygomis jo užtektų 48 valandoms. Kiekviena jų turi maždaug po toną dyzelio viduje.
„Baltnetos“ duomenų centras (nuotr. Balsas.lt/Aivaro Zujaus)
Kiek toliau yra ir išorinis radiatorius – jis taip pat prisideda prie patalpų vėsinimo viduje.
„Baltnetos“ duomenų centras (nuotr. Balsas.lt/Aivaro Zujaus)
Pagrindiniai klientai – bankai
Pasak M. Pranskevičiaus, dauguma bendrovių Lietuvoje dažniausiai duomenų centrus stato pirmiausiai įsigydami apleistas patalpas rūsiuose, o tik tuomet pradeda įrenginėti duomenų centrus ir galvoti, kokią kategoriją galės atitikti. Esą tokiu keliu anksčiau ėjo ir „Baltneta“, tačiau pastebėjo, kad šis kelias yra žymiai brangesnis ir nepatogus. Šįsyk bendrovė nusprendė duomenų centrą nuo pamatų pastatyti iš naujo – esą nuo pamatų pastatyto centro Lietuvoje nėra.
Duomenų centro klientus, pasak M. Pranskevičiaus, galima suskirstyti į tris kategorijas. Pirmiausia tai yra finansų įstaigos – bankai, draudimo bendrovės, lizingai ir t.t. Kita kategorija – didžiosios Lietuvos bendrovės, kaip, pavyzdžiui, „Mažeikių nafta“, o trečia – internetinės bendrovės.
Paulius GRINKEVIČIUS
