Panerių geležinkelio tunelis – vienas iš dviejų geležinkelio tunelių Lietuvoje. Iškastas po kalvomis Panerių miške Vilniuje. Tunelio aukštis – 6,4 m, plotis – 8 m, ilgis – 427 m.
Panerių tunelis buvo pradėtas statyti 1859 m. caro Aleksandro II nurodymu, tiesiant geležinkelį Sankt Peterburgas – Varšuva atkarpą Vilnius – Lentvaris. Traukiniai tuneliu važiavo ir po karo, tačiau apie 1960 m. tunelis buvo uždarytas, o nauji bėgiai buvo nutiesti aplenkiant kalvą. Siekiant apsaugoti Panerių tunelyje gyvenančius šikšnosparnius, įėjimai į tunelį buvo užmūryti.
XIX amžiaus pabaigoje statyto tunelio ilgis siekia 427 metrus. Tunelio aukštis – 6,4 m, plotis – 8 m. Pasak istorinių šaltinių, 1859 metais buvo nuspręsta iškasti du tunelius, kurie tapo pirmaisiais ne tik Lietuvos žemėje, bet ir visoje tuometinėje Rusijos imperijoje.
Ekskursija į apleistą Panerių tunelį (apleisti.lt nuotr.)
Vienas jų buvo Kauno, o kitas – Panerių tunelis. Antros versijos šalininkai teigia, kad šie statiniai nebuvo būtinybe, o tik valdininkų noras įsiteikti imperatoriui Aleksandrui II, mat caras mėgęs ilsėtis Šveicarijoje, susižavėjo Alpių kalnuose iškirstais tuneliais, ir norėjo ką nors panašaus turėti savo šalyje. Tą žinodami, caro pavaldiniai nusprendė įrengti tunelius ir rado jiems vietą Lietuvoje.
Ekskursija į apleistą Panerių tunelį (apleisti.lt nuotr.)
Tunelio galas, žiūrintis į Vilniaus miesto pusę
Ekskursija į apleistą Panerių tunelį (apleisti.lt nuotr.)
Ypač įdomi buvo tunelio statyba. Tunelio statybai vadovavo vokiečių bei prancūzų inžinieriai. Darbininkai buvo samdomi daugiausia iš Vilniaus gubernijos. Darbo sąlygos, kaip ir tiesiant visus Rusijos imperijos geležinkelius, buvo labai sunkios, o darbininkai uždirbdavo po 3 rublius per mėnesį. Smėlis buvo kasamas rankomis, o gabenamas rankiniais karučiais. Darbas buvo pavojingas tuo, jog mediniai statomo tunelio pastoliai galėjo neatlaikyti kalno masės ir užgriūti darbininkus. Kai kuriose vietose buvo naudojami sprogdinimo darbai. To meto statytojai dar neturėjo dinamito, todėl buvo naudojamas silpnesnės galios parakas. Tunelio darbai buvo baigti per du metus. Vienu metu tuneliu galėjo važiuoti iš karto du garvežiai.
Skaudžią statinio praeitį mena antrojo pasaulinio karo metai, kai šiuo tuneliu tūkstančiai žmonių buvo vežami į masinių žudynių vietą Panerių miške. Būtent po šių įvykių Panerių tunelis buvo trijuose vietose išsprogdintas ir privirtęs smėlio.
Ekskursija į apleistą Panerių tunelį (apleisti.lt nuotr.)
Ši duobė atsirado tuomet, kai tunelyje įvyko sprogimas
Ekskursija į apleistą Panerių tunelį (apleisti.lt nuotr.)
Tunelio galas, žiūrintis į Panerių pusę
Traukiniai tuneliu važiavo ir po karo, tačiau apie 1960 m. tunelis buvo uždarytas, o nauji bėgiai buvo nutiesti aplenkiant kalvą. 2004 metais įėjimas į tunelį buvo galutinai uždarytas, siekiant apsaugoti jame gyvenančius retus šikšnosparnius. Tačiau, nors Aplinkos ministerijos teigimu, tunelis gerai apsaugotas, pro spygliuotą vielą matomi jame besimėtantys sulaužyti inkilai bei šiukšlės liudija visai ką kitą – reti šikšnosparniai nėra apsaugoti nuo vandalų išpuolių.
