Panevėžio „Ekranas“ nugalėdamas Vilniaus „Žalgirį“ ketvirtą kartą klubo istorijoje užsitikrino Lietuvos futbolo A lygos čempionų karūną.
Pasak Panevėžio ekipos vyriausiojo trenerio Valdo Urbono, sezonas komandai prasidėjo sunkiai, tačiau ji visą sezoną žaidė stabiliai, ir tai nulėmė, kad likus vienam turui iki pirmenybių pabaigos pavyko garantuoti sau aukso medalius, rašo „Respublika“.
– „Žalgirį“ įveikėte triuškinančiu rezultatu 5:1. Ar pergalė buvo tokia lengva, kaip rodo rezultatas? – paklausėme V. Urbono.
– Gerai, kad sėkmingai sužaidėme rungtynių pradžią, kai jau 8 minutę pirmavome 2:0. Tai panaikino įtampą. Pirmame kėlinyje žaidimas nesiklostė taip lengvai, „Žalgiris“ neblogai kontroliavo kamuolį. Žaidėjams atsiliepė prieš tai vykusios dvejos rungtynės su „FBK Kaunu“, buvo matyti tam tikras nuovargis. Vis dėlto galutinė pergalė, manau, abejonių niekam nekėlė. Pavyko prie savų žiūrovų pagaliau išspręsti tą klausimą, kuris ilgą laiką visiems nedavė ramybės.
– Ar šioms rungtynėms reikėjo kaip nors nuteikinėti žaidėjus?
– Vyrų per daug nuteikinėti tikrai nereikėjo, futbolininkai yra pakankamai patyrę ir suprato jų svarbą. Prieš varžybas nebuvo jokio nerimo, kad gali nepasisekti ar panašiai. Mes savo rezultatais įrodėme, kad nerimauti ar pernelyg jaudintis nėra reikalo.
– Kaip vertintumėte visą šių metų sezoną?
– Čempionato pradžia buvo sunkoka, tačiau džiaugiuosi, kad išvengėme didelių duobių. Stabilumas leido tikėtis gero galutinio rezultato. Mus buvo užpuolusi traumų epidemija, buvo sunkių momentų, kai kito startinė komandos sudėtis. Mačiau, kad ji nėra optimali, bet žaidėjai, kurie tądien rungtyniavo, stengėsi išpildyti jiems keliamas užduotis.
– Kada patikėjote, kad galite tapti čempionais?
– Kad galima sukurti daugiau, nei planavome sezono pradžioje, tai yra kovoti dėl prizinės vietos, pajutau rugpjūčio viduryje po rungtynių su „Šiauliais“ (jas „Ekranas“ laimėjo 2:0 – aut. past.) ir po Intertoto taurės varžybų su norvegų „Rosenborg“ klubu. Tada pamačiau, kad komanda yra pajėgi išspręsti didesnius ir aukštesnius uždavinius. Po traumos į gynybos liniją grįžo Dainius Gleveckas, į vartus stojo Vytautas Černiauskas, aikštės viduryje puikiai žaidė Deimantas Bička. Tada pasirodė, kad ši komanda gali labai daug ką nuveikti.
– Treniruojate „Ekraną“ pirmą sezoną, bet iš karto tapote čempionu. Kaip paaiškintumėte tokią sėkmę?
– Akivaizdu, bet neįtikėtina. Bet kuriame darbe ką nors panašaus nuveikus yra smagu. Tačiau norėčiau pasakyti, kad tai yra bendro darbo rezultatas, visų laurų neprisiimu vienas. Einant ta linkme daug padarė klubo vadovybė ir administracija. Sklandžiai dirbo ir visas trenerių kolektyvas. Džiaugiuosi, kad radome bendrą kalbą su Arvydu Skrupskiu ir brazilu Leonardo Iparraguirre. Komandoje nebuvo jokios nereikalingos įtampos. Žaidimo teorijų prikurti galima labai daug, tačiau reikalingi jų vykdytojai.
Laimis Kavoliūnas
