Šiemet jau penkeri metai, kai vienai didžiausių ne tik Panevėžio, bet ir šalies bendrovių – „Ekranui“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto procedūra užsitęsė iki šiol, tačiau turima vilčių, kad šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje ją pavyks baigti.
Gamykla, kurioje dirbo daugiau nei 4 tūkstančiai ne tik Panevėžio miesto, bet ir aplinkinių rajonų žmonių, bankrutavo prieš penkmetį. Bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ įgaliotas asmuo Gintaras Gelčys sakė, kad kol kas turtas tebepardavinėjamas. Jo teigimu, nupirkta jau didžioji dalis pastatų, kai kurie patys didžiausi pastatai jau turi naujus šeimininkus. Tad realiai liko tik keletas neparduotų pastatų.
Liko tik keletas
„Panevėžio balsas“ anksčiau rašė, kad pavyko parduoti antrąjį surinkimo cechą. Šiuo metu tarsi yra pirkėjas pirmajam surinkimo cechui. Tiesa, jis kol kas neįvardijamas. G. Gelčio teigimu, jis moka pinigus, pastatas jo vardu dar neįteisintas.
Kiek sunkiau sekasi parduoti administracinius pastatus. Prieš kurį laiką skelbta, kad centrinis pastatas jau parduotas, tačiau administratoriaus įgaliotas asmuo teigė negalintis to patvirtinti. Tiesiog pastatų daug, administracinių patalpų taip pat buvo ne viena, tad bijo suklysti. Kartu tvirtino, kad dalis administracinių pastatų dar liko neparduoti.
„Jų, kiek suprantu, Panevėžyje yra perteklius“, – apgailestavo G. Gelčys.
Neseniai vėl sumokėjo
Bankroto administratoriaus įgalioto asmens teigimu, neseniai mokėtos skolos buvusiems darbuotojams, taip pat ir bankai, įkaito turėtojai, gavo tam tikrą savo dalį. Iš viso abiem grupėms šį kartą buvo sumokėta apie 3,5 mln. litų.
G. Gelčio teigimu, tiems, kurių atlyginimai nebuvo labai dideli, skolos jau turėtų būti sumokėtos. Jis teigė tiksliai neskaičiavęs, bet greičiausiai likę neatsiskaityta dar su tais, kurių atlyginimai tuo metu siekė apie 3000–4000 litų. Gaudavusiesiems mažiau jau turėjo būti išmokėta visa skola.
Kartu jis priminė, kad pagal pirminę skolą gamykla atsiskaitė su visais. Tik per tą laiką dėl įstatymų kaitos sumažėjo gyventojų pajamų mokestis. Nuo 33 procentų nukrito iki 15, tai yra mažėjo 18 procentų. Tad susidarė gana didelė papildoma suma, kurią reikėjo išmokėti darbuotojams.
Kada visiškai bus atsiskaityta su darbuotojais, jis teigė negalintis pasakyti. Mat tai priklausys nuo daugelio faktorių – padėties rinkoje, kaip seksis pardavinėti likusį bendrovės turtą ir panašiai.
Visko neatgaus
Nors įmonės turtą tikėtasi parduoti greičiau ir brangiau ir bent iš dalies atsiskaityti su skolininkais, bankroto procedūra, kaip minėta, tebesitęsia iki šiol. G. Gelčys prisipažino, kad vos ją pradėjus tikėjęsis, jog viskas užtruks gerokai trumpiau. Tačiau viską pristabdė prasidėjusi krizė. Be to, prisidėjo ir kilę nesklandumai su kai kuriais tuo metu atrodžiusiais potencialiais pirkėjais. Nepaisant to, bankroto administratoriaus įgalioto asmens teigimu, bankroto procedūrų praktika rodo, kad penkeri metai tokio dydžio įmonei nėra itin ilgas laikas. Paprastai tokių įmonių bankroto procedūros trunka iki dešimties metų. Net ir mažesnių įmonių bankroto procedūros užtrunka tiek laiko. Tokių pavyzdžių, pasak G. Gelčio, yra ir Panevėžyje.
„Galima sakyti, dar tik įpusėjo“, – juokavo jis.
Tačiau realiai tikėjosi, kad, jei viskas klostysis gerai, nebus nesklandumų, bus pirkėjų susidomėjimas ir nekils dėl jų bėdų, bankroto procedūra bus baigta šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje.
Kita vertus, tai nereiškia, kad visi atgaus skolas. Turtas parduodamas pigiau, nei tikėtasi, tad skolų neatgaus ir bankai, ir tiekėjai, ir tik-riausiai valstybinės institucijos.
Perka už savus
Šiuo metu, pasak G. Gelčio, skambinančiųjų gal kiek daugiau nei anksčiau. Sulaukiama nemažai klausimų dėl gamybinių pastatų. Bankrutuojančioje įmonėje dauguma jų yra dideli ir ne kiekvienam potencialiam pirkėjui įkandami tiek pagal kišenę, tiek tinkami pagal dydį. G. Gelčio teigimu, paprastai pageidaujama nuo 1000 iki 4000 ar 5000 kvadratinių metrų dydžio pastatų, o „Ekrane“ yra patalpų, kurių dydis siekia ir 40 000 kvadratinių metrų. Tad mažesnius pastatus pavyko parduoti greičiau. Bankroto administratoriaus įgalioto asmens teigimu, pastatus perka tie, kurie turi pinigų ir gali apsieiti be bankų paskolų. Taip yra ne vien dėl to, kad šiuo metu verslininkams sunkoka gauti paskolas, bet ir dėl kitų dalykų. Pasak G. Gelčio, įmonės teritorija didelė, tėra sudaryta tik viena žemės nuomos sutartis. Įkeisti turto bankui kartu su žeme pirkėjai tiesiog negali.
