Tokiu atveju pakiltų ne tik benzino, bet ir šildymo kainos Lietuvoje, kurios jau ir taip nėra mažos. Tiesa, banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė teigia, kad naftos ir dujų kainos neturėtų būti susiejamos:
„Nežinau, vienareikšmiškai sakyti, kad tarp dujų ir naftos rinkos yra šimtaprocentė koreliacija, gal nebūtų visai teisinga. Bet iš esmės taip, tai yra svarbūs energetiniai resursai, jeigu pasaulio ekonomika yra prastos būsenos, tai yra maža paklausa visų energetinių resursų, pradedant nafta, baigiant dujomis.“
Taigi galima daryti prielaidą, kad konfliktas Sirijoje pakeltų ne tik naftos, bet ir dujų kainas, tačiau kodėl? Kuo susijusi Sirija su šiais energetiniais resursais, jų kainomis ir Lietuva?
Kainų šuolį galėjome stebėti rugpjūčio pabaigoje, kai maždaug per savaitę „Western Texas Intermediate“ naftos rūšis pakilo 6 procentais, nuo 104 iki 110 JAV dolerių už barelį, o pagrindinė to priežastis buvo ne kas kita, kaip investuotojų baimė dėl galimų karinių veiksmų Sirijoje įtakos naftos kainai.
Vadina spekuliacija
Specialistė pasakoja, kad galimas konfliktas Sirijoje kelia baimę dėl viso regiono destabilizacijos, o ne vienos šalies užpuolimo: „Artimieji Rytai eksportuoja trečdalį viso pasaulio naftos. Jeigu padėtis destabilizuotųsi, problema išplistų šalyse kaimynėse, tuomet tikrai nukentėtų pasiūla ir kiltų kainos, tačiau jeigu antpuolis Sirijoje bus trumpas, nebus papildomo atgarsio regione, nebus jokių trikdžių energetinių resursų eksportui, tai po to kainų šuolio turėtų būti išskaičiuojama viskas atgal, padaroma korekcija.“
Ekonomistė pabrėžia, kad finansų rinkos įskaičiavo viską į priekį, nes paprastai jos visada taip elgiasi.
Tačiau banko „Finasta“ ekonomistė nemato svarių argumentų, kodėl tos kainos turėtų kilti. Ji sutinka, kad jeigu bus užpulta Sirija, tai turbūt bus didesnė priežastis naftai brangti nei pigti, bet turint galvoje, kad pati Sirija tikrai nėra svarbus elementas naftos rinkoje, nes nei ji naftą eksportuoja, nei per ją eina naftos trasos, transporto kanalai.
R. Medaiskytė mano, kad viena Sirija negali pakenkti naftos ir jos produktų rinkai: „Aš sakyčiau, kad tai yra daugiau spekuliacija. Realios priežasties kainoms kilti nėra. Regione nėra to, dėl ko finansų rinkos turėtų elgtis taip, lyg ten kas nors būtų. Regione nėra išplitusių karinių veiksmų, kol kas tai tik baimė ir nuogąstavimai.
Tai lemia spekuliacinį kainos augimą, nei kad yra realūs faktai. Jeigu žvelgtume į ilgalaikes priežastis, kodėl galėtų kilti naftos ir jos produktų kainos, tai reikėtų koncentruotis į tai, kokia yra bendra ekonominė būklė pasaulyje. Jeigu kalbėtume apie atsigaunančią JAV ekonomiką, stabilizaciją euro zonoje, tai turėtų būti veiksnys energetiniams resursams brangti, nes tai iš esmės reiškia didesnę paklausą.“
Šildymo sezonas turėtų būti pigesnis
Artėjantis šildymo sezonas turėtų būti nedaug, tačiau vis tiek pigesnis nei praeitas. „Šilumos tiekimo įmonės, kurios didžiąją dalį šilumos gamindamos kūrena gamtines dujas, – tai daugiausia Vilnius ir Kaunas bei keli maži miesteliai, – praeitą šildymo sezoną už dujas mokėjo 1 900 Lt už toną naftos ekvivalente. Dabar dujos įmonėms kainuoja 1 850 Lt už toną.
Tuose miestuose (Vilniuje ir Kaune) praeitą šildymo sezoną 60 kvadratinių metrų sovietinės statybos name už standartinį butą žmonės mokėjo vidutiniškai 450 litų, o šį šildymo sezoną tikriausiai mokės, jeigu gamtinių dujų kaina bus tokia pat kaip šiandien, maždaug 430–440 litų“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Paklaustas, ar ir šiemet, kaip pernai, kai kurie daugiabučių gyventojai gaus tūkstantines sumas už šildymą, asociacijos prezidentas buvo linkęs kaltinti tik pačius gyventojus: „Sandaraus, apšiltinto arba naujai pastatyto namo gyventojai moka 100 Lt, o senamiestyje, kur nors Totorių gatvėje, kur didžiulės palėpės ir rūsiai, nesandarūs tų rūsių langai, daug šilumos išeina, mokama 1 000 Lt per mėnesį.
Tiems pastatams iš esmės nieko nepadaryta. Jeigu paklaustumėte tų daugiabučių namų gyventojų, ką jie darė per vasarą, kad pasiruoštų šildymo sezonui, jie jums atsakytų – niekas nieko nedarė.“
Dėl Sirijos krizės pašnekovas neturėjo nuomonės, tačiau pabrėžė, kad konkrečiai Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms konfliktas turės įtakos tiek, kiek dujos nuo to pabrangs ar atpigs. Jis priminė, kad 2008 metais dujų kaina buvo pakilusi daugiau nei 2000 Lt už toną, tačiau Lietuva neturi įtakos tų kainų reguliavimui, nes tai yra tarptautiniai procesai. Dujų kainoms įtaką daro naftos žaliavos kaina Roterdamo biržoje ir dolerio bei euro santykis.
Tuo metu „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas paminėjo, kad jei vyriausybei pavyks susiderėti su „Gazprom“ ir pirkti dujas rinkos kaina, kaip tai daro visi mūsų kaimynai, tuomet kainos bus mažesnės. Dėl Sirijos konflikto pašnekovas teigė, kad tai nėra jo kompetencija, o šis klausimas turėtų būti užduotas tiems žmonėms, kurie šiuo metu derasi dėl dujų kainų Lietuvai, kurios, anot jo, dar tikrai nėra aiškios.
Prognozavo didesnį dujų pigimą
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) birželį skelbė ateinančio šildymo sezono šilumos kainų prognozę. 2013–2014 metų šildymo sezono metu vidutinė statistinė šilumos kaina Lietuvoje bus apie 24,35 ct/kWh (be PVM). Palyginti su 2012–2013 metų šildymo sezono kaina, laukiamas vidutinės statistinės kainos Lietuvoje mažėjimas yra apie 6,6 proc.
Tačiau VKEKK prognozė, kad ateinantį sezoną gamtinių dujų kaina mažės apie 3,4 proc., nepasitvirtino, dujos atpigo – 2,6 proc.
38 savivaldybėse ateinantį sezoną prognozuojamas šilumos kainos mažėjimas, daugiausia – UAB „Anykščių šiluma“, AB „Kauno energija“ ir UAB „Plungės šilumos tinklai“ prižiūrimose teritorijose, atitinkamai apie 14,5 proc., 14,1 proc. ir 13,3 proc. mažėjimas. Taip pat šilumos kaina mažės UAB „Vilniaus energija“ (8,9 proc.), UAB „Litesko“ filialų „Telšių šiluma“ (8,0 proc.) „Biržų šiluma“ (6,8 proc.), „Marijampolės šiluma“ (5,6 proc.), UAB „Šilalės šilumos tinklai“ (6,1 proc.).
9 savivaldybėse šilumos kaina didės, iš jų 5 savivaldybių ne daugiau kaip 1 proc. Didžiausias šilumos kainų augimas prognozuojamas UAB „Molėtų šiluma“ (6,2 proc.) ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ (5,2 proc.).
