Britų ekonomistas Klaivas Greindžeris (Clive Granger), vidurnaktį pakėlęs ragelį ir išgirdęs, kad jam paskirta Nobelio premija, iš pradžių supyko, palaikęs žinią nevykusiu pokštu.
Skambinta buvo tiesia iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kuri 2003 metų Nobelio ekonomikos premiją paskyrė K. Greindžeriui ir amerikiečiui Robertui Englui (Robert Engle) už tai, kad jie sukūrė metodus investicijų rizikai įvertinti bei ryšiams tarp tuo pačiu metu vykstančių ekonominių reiškinių analizuoti.
"Ne taip jau dažnai atsiliepiu, kai skambina man trečią valandą nakties, bet šis kartas buvo vienas iš jų", - sakė kiek atsipeikėjęs 69 metų K. Greindžeris telefonu iš Naujosios Zelandijos miesto Kraistčerčo, kur jis jau kelis mėnesius dirba mokslinį darbą Kenterberio universitete.
Liepą pasitraukęs iš ekonomikos profesoriaus pareigų Kalifornijos universitete, K. Greindžeris aiškino nepatikėjęs tokia garbe, kol nepasikalbėjo su savo draugu.
Švedijos akademijos pareiškime teigiama, kad K. Greindžerio darbas buvo panaudotas tiriant ryšius tarp turtų ir vartojimo, valiutų kursų ir kainų, ilgalaikių ir trumpalaikių palūkanų.
"Tuo remdamiesi centriniai bankai ir įvairios bendrovės kuria modelius, kurie padeda jiems pasirinkti strategiją, prognozuoti", - sakė laureatas apie savo darbo reikšmę.
Iš Velso kilęs K. Greindžeris pravardžiuojamas "sukilėliu be priežastinio modelio", kai kartą buvo nufotografuotas odine baikerio apranga ant galingo motociklo. Jis dar nenusprendė, kur dės 1,3 milijono dolerių premiją.
Reuters-ELTA
