,,Viena iš įkyriausių ,,naujienų" yra tai, kad Lietuvoje atlyginimai yra daug mažesni nei Estijoje. Žinoma, kad estai nėra produktyvesni, gražesni ar gabesni, todėl tokia oficiali statistika erzina. Tačiau šio reiškinio paaiškinimai dažniausiai neapčiuopia problemos esmės. Du šios savaitės nesusipratimai ją gerai iliustruoja.
Parduotuvėje (ne toje, kuri jau daug metų kiekvieną dieną skelbia, kad turi vis tą pačią žinią ypatingą) su konsultanto pagalba išsirenku pusantro kvadratinio metro plytelių, klijų, glaisto dar kažko. Vos panešu viską iki kasos. Pardavėjas suskaičiuoja, pasako kainą. Nustembu ir klausiu, ar tikrai nepadarė klaidos. Jis sunerimsta, perskaičiuoja, linkteli galvą ir priduria: ,,Aš padarysiu jums nuolaidą". Nusprendžiu jį pamokyti. Sakau jam: ,,Manau, kad jūs blogai suskaičiavote. Negali būti taip pigu". Pardavėjas žiūri į mane ir nieko nesako - per mokymus turbūt tokia situacija nebuvo aptarta. Tuomet bando padėtį taisyti pradėdamas pasakoti, kad pasirinktų plytelių ir medžiagų kokybė tikrai yra gera.
Antra istorija. Gedimino prospekte močiutės pardavinėja pakalnučių puokštes. Paklausiu kiek kainuoja. Vienas euras, sako. ,,Jūs juokaujate?" - klausiu. Žmogus važiuoja autobusu kažkur į mišką, renka gėles, gamina puokštes, tada gatvėje stovi visą dieną. Už eurą. Suprantu, kad galbūt kai kas tai daro savo malonumui, bet vis tiek... ,,Tai duokite kiek negaila", sako floristė-mėgėja. Duodu penkis eurus už dvi puokšteles ir vis tiek jaučiuosi šiek tiek nepatogiai.
Lietuviai per daug derasi, prašo - reikalauja - nuolaidos, klausia ,,O kodėl taip brangu?" ir per dažnai nuvertina savo darbą. Estijoje vartojimo paslaugos yra 46 proc. brangesnės nei Lietuvoje. Maždaug tiek pat skiriasi ir atlyginimai.
Kai tik galėsite, visada paklauskite, "O kodėl taip pigu?", savo paskyroje rašo N. Mačiulis.
Prekių kainų pokyčius nuo sausio iki balandžio gali pamatyti: ,,Esate įsitikinę, kad viskas brangsta? TOP-10: prekės, kurios atpigo nuo sausio" ir ,,Top-30: labiausiai pabrangusios prekės Lietuvoje Šių metų duomenys".