Valdantieji neslepia, kad iki politinio susitarimo dar toli. Ministerija jau prabilo, kad už antrąjį ir dar kitus nuomai įsigytus būstus mokestis gali būti net 30 kartų didesnis nei už pagrindinį ir siekti tris procentus vertės. Opozicija valdančiuosius kaltina ir tuo, kad šie nori sumažinti mokestį turtingiesiems.
Ir su vaikais, ir su tėvais panevėžietė Ieva dienas leidžia viename dideliame trijų aukštų name. Tiesa, didelis būstas reikalauja ir solidžių išlaidų.
„Jeigu tėvai būtų vieni, kažin, ar sugebėtų išlaikyti, jei mes neprisidėtume. Ta elektra, niekas neprognozuojama, kainos kyla“, – kalba panevėžietė Ieva Kairienė.
O dar lyg žaibas iš giedro dangaus pasiekė žinia apie valdžios planus įvesti ir visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
„Šoką sukėlė, nes vėl papildomos išlaidos ir jų pakankamai daug bus. Ir tėvai pergyvena. Tik ne šiuo metu, kai visiems pakankamai sunku, visi skaičiuojasi maistui“, – sako Ieva.
Visgi panašu, kad panašų žaibą ministerija žiebė ir sąjungininkams valdžioje. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas finansų viceministrės klausė, kokia naujo mokesčio prasmė. Tik atsakymą gavo netikėtą.
„Daugybė vidurinės klasės žmonių krūpčioja pagalvoję apie „Euribor“ pokyčius, kurie laukia, dviženklė infliacija rekordus muša, mes apie NT mokestį svarstom“, – teigia V. Mitalas.
„Ponas Vytautai, nekrūpčiokim. Nekrūpčiokit, gerai? – Visuomenė krūpčioja, ponia Rūta. – Ir politikai turėtų rodyti dėmesį, nes kai politikai krūpčioja, tada ir visuomenė krūpčioja. Pradeda krūpčioti nuo galvos žuvis“, – sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
Mitalas tikina, kad koalicijos partneriai apie mokesčio planus sužinojo iš žiniasklaidos. O taip elgiantis tikėtis palaikymo per balsavimą esą naivoka.
„Jeigu jis būtų realus, būtų daromas kitu būdu. Dabar jis yra fikcija“, – tikina V. Mitalas.
„Didelio sutarimo viešoje erdvėje ar privačiai mes nematome“, – teigia komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Finansų ministerija neatlyžta. Aiškėja dar daugiau planų. Pagrindinį būstą ministerija nori apmokestinti tarifu nuo 0,03 iki 0,1 proc. būsto vertės. Pavyzdžiui, už 110 tūkst. eurų vertės butą Klaipėdoje per metus tektų mokėti 58 eurus. Tačiau už antrą ar trečią būstą, kurį savininkas nuomoja ir gauna pajamas, mokėti gali reikėti net iki 3 proc. būsto vertės – 30 kartų brangiau. Galutinį tarifą nustatytų savivaldybė.
„Rezultatas šito apmokestinimo labai paprastas – bus aukštesnė nuomos kaina. Tikrasis mokėtojas bus nekilnojamojo turto neturintis ir būstą nuomojantis asmuo“, – komentuoja ekonomistas Algirdas Bartkus. Opozicijai kliūva ir pagrindinio būsto mokesčio tarifai.
„Turtingasis, kuris mokėdavo 2 proc., bemokės 0,1 proc., 20 kartų mažiau. Taikyti tokią prievartą net koalicijos partneriams ir Seimo nariams, kad, jei nepritarsite visuotiniam mokesčiui, savivaldybės negalės daugiau skolintis, tai žema“, – teigia valstietis Valius Ąžuolas.
„Butas ar namas nėra kažkoks namelis, kur kaip paukštukai žmonės atskrenda ir išskrenda. Jie naudojasi struktūra“, – sako R. Bilkštytė.
Finansų ministerija aiškina, kad surinkti pinigai keliautų savivaldybėms, o šios įsipareigotų tvarkyti kelius, aplinką, o geresnė infrastruktūra esą didintų ir pačių būstų vertę.
„Girdime, kad toks mokestis yra daugelyje ES valstybių, bet tai nėra priežastis jo įvesti Lietuvoje. Kalbama, kad tai gali stabilizuoti NT rinką, bet augančios palūkanų normos tai padarys su kaupu“, – tikina M. Majauskas.
„Susigalvokite, kaip tuos pinigus užsidirbti, o ne pasiimti iš žmonių kišenių. Užsiimkite investicijomis, darbo vietų kūrimu. Pritraukite verslus. „Land Rover“, „Jaguar“ turi būti ne Slovakijoje, o Lietuvoje. „Continental“ kita gamykla irgi turi būti ne kur nors Lenkijoje, o Lietuvoje. Tai yra jūsų kelias į klestėjimą, o ne mokesčiai“, – teigia A. Bartkus.
Pasak ministerijos skaičiavimų, vidutinė mokesčio suma siektų apie 14 eurų per metus. Po poros savaičių ministerija mokesčio projektą ketina pristatyti Vyriausybei.
