Apie tai šį vakarą laidoje diskutuos ekonomistai Raimondas Kuodis ir Nerijus Mačiulis.
Ukraina ir Rusija – didžiausios grūdų eksportuotojos pasaulyje, todėl vos prasidėjus karui, visas pasaulis susirūpino, ar užteks maisto. O jei ir užteks, galbūt kainos bus tokios, kad dažnam reikės pagalvoti, ar tikrai minėtą produktą verta pirkti? Iki šiol girdime ekspertų tikinimus, kad kai kurie produktai netgi gali brangti dvigubai.
N. Mačiulis laidoje sakys, kad siekiant sumažinti pasekmes, kurios jaučiamos jau dabar, vietoje konkrečių lengvatų geriau būtų padidinti neapmokestinamą pajamų dydį. Anot jo, tuomet didžiausią naudą gautų tie gyventojai, kurių pajamos yra mažiausios ir neliktų rizikos, kad pritaikius lengvatą, ji galutinio vartotojo nepasiektų.
„Tokiu būdu rezultatas būtų pasiekiamas greičiau – gyventojų realios pajamos padidėja ir jie patys gali nuspręsti, ar jiems trūksta pinigų ir jie juos nori išleisti maistui, kurui, šildymui ar kitiems savo poreikiams. Šioje vietoje valstybinės institucijos neprisiima funkcijos, kurioms prekėms ar paslaugoms šiuo metu reikia sumažinti mokesčius, kad galėtų padėti gyventojams. Vienintelis trūkumas yra tik tai, kad pensijas gaunantys asmenys iš to jokios naudos neturėtų, nes jie pajamų mokesčio nemoka“, – sakys laidoje ekonomistas.
Tuo tarpu R. Kuodis įsitikinęs, kad šiuo atveju daug pagalbos iš valstybės tikėtis nereikėtų: „Jei ateina šokas iš išorės, vartykis, kaip nori, bet problemą sustabdyti gali tik į ateitį. Kai sako, kad sumažins mokesčius, aš visuomet klausiu, o kas yra kitoje balanso pusėje? Kažkam lėčiau didės algos, pensijos? Miela valdžia, parodyk, iš kokių pinigų tu tą darysi?
Bet pas mus apskritai nėra tos disciplinos parodyti abi balanso puses. Valdžia funkcionuoja su puse smegenų ir tai mane šiek tiek gąsdina, kai valdžia žaidžia socialinio popso žaidimus. Realybėje jie neparodo, kad mes patys bandome save tempti už plaukų. Aš siūlyčiau, kad dabar reikėtų pakentėti ir nežaisti to popso, nes mes dar nežinome, kas bus ateityje. Gal bus dar blogiau ir karas išsiplės?“
Prabilę konkrečiai apie maisto produktus, abu pašnekovai tikins, kad Lietuvoje jų netrūksta, o ir tikrai nebus tokios situacijos, jog didelė dalis gyventojų maisto nebeįpirks.
„Nereikėtų dramatizuoti. Visų pirma, ir Lietuva, ir visa Europos Sąjunga yra grynoji maisto produktų eksportuotoja – mes pagaminame ir užauginame daugiau nei mums reikia, o maisto produktų įperkamumas yra labai aukštas. Pagrindinė problema yra Afrikos valstybės ir Vidurio rytai, kurie perka daugiausiai grūdų iš Ukrainos ir Rusijos. Aišku, jei karas užsitęstų ir būtų sutrikdytas žemės ūkio sektorius Ukrainoje, o Rusija uždėtų embargo ir visiškai neeksportuotų grūdų, kainos galėtų dar pakilti“, – bus įsitikinęs N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, didžiąją dalį kainų šoko jau pamatėme, ir visuomenė ne tik, kad neatsidūrė ant skurdo slenksčio, bet badauti nereikės ir ateityje. „Visuomet, kai kyla didelis triukšmas, kad kainos kyla, siūlau pasižiūrėti į faktą, kaip keičiasi vartojimas. Dabar praėjo jau daugiau nei mėnuo nuo karo pradžios ir gyventojų vartojimo įpročiai nepasikeitė“, – ramins ekonomistas.
Tuo tarpu paklaustas, kodėl Lietuva neseka kitų ES šalių pavyzdžiu ir netaiko maistui lengvatų, R. Kuodis tikins, jog ne visais pavyzdžiais ar autoritetais verta sekti. Ekonomistas laidoje skatins vengti socialinio popso žmonės siūlant tai, ką jie girdėti nori.
„Geriau su žmonėmis šnekėti normaliai ir parodyti abu pusrutulius – jei kažkur mažinsi mokesčius, kažkas kito bus kitoje pusėje. Pavyzdžiui, pensijos, algos, bendros valstybės išlaidos, skolos didėjimas… Parodykite šiuos dalykus. Tačiau jie jų nerodo specialiai, nes tai yra nemalonu, ir tokiu būdu pamatytume, kad žmonės patys save gelbėja“, – teigs jis.
Tad kas mūsų laukia ateityje? Ar kainos ir toliau augs? O gal baimintis nėra dėl ko?
Visi atsakymai – jau šiandien, laidoje „Karštai su tv3.lt“, 19.30 val. per TV3!
