„Brent“ naftos kaina pastarosiomis dienomis pakilo iki 47 dolerių už barelį. „Rusijos liaudies pakantumas ekonominiam nepritekliui yra didesnis, negu kitoje, netgi pusiau išsivysčiusioje šalyje, – pasakojo vokiečių „Berenberg Bank“ ekonomistas Wolfas-Fabianas Hungerlandas. – Apie rusų ekonomiką galima tiksliai pasakyti tai, kad V. Putino populiarumas nepriklauso nuo ekonominio proceso“.
Rusijos bankas yra nusiteikęs laukti, kol rublis nusileis dar žemiau, prieš priimant kokius nors ryžtingus veiksmus, pažymi „Bloomberg“. Centrinis bankas pradės pardavinėti užsienio valiutą, jeigu dolerio kursas šoktelėtų iki 80 rublių, teigiama apibendrinus prognozes. Valiutų rezervus naudoti pradės, jeigu naftos kaina kristų iki 40 dolerių ir pasiliks šiame lygyje iki metų pabaigos, mano 63 proc. apklaustųjų ekonomistų.
„Centrinis bankas neprieštarauja silpnėjančiam rubliui, nes siekiant kompensuoti žemas naftos kainas, biudžetui tai yra naudinga“, – tvirtina „Danske Bank“ strategas Vladimiras Miklaševskis. Jeigu Centrinis bankas ir imsis valiutos rezervų, tai labai ribotai ir tikslingai, mano „Raiffeisen Bank International“ ekonomistas Andreas Schwabe. „Būtų beprasmiška deginti dešimtis milijardų dolerių esant žemoms naftos kainoms. Tačiau kažkokios priemonės bus būtinos, norint išvengti rinkos panikos, kaip praėjusį gruodį“, – pasakojo jis.
„Bloomberg“ apklausti ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos BVP šiais metais smuks 3,7 proc. (prieš mėnesį jie tikėjosi mažesnio kritimo – 3,5 proc.), o 2016 metais ekonomika ūgtels 0,5 proc.