2013 metais net 6 pasaulio šalys patirs recesiją, didžioji dalis jų – dėl skolų ir poreikio taupyti. Euro zonos skolų krizė dar neišspręsta ir tebeslėgs ekonomiką. Tačiau Lietuva ir Estija jau sugrįš į prieškrizinį lygį, o Latvijai tai pavyks ne anksčiau kaip 2015 metais.
,,Pernai buvome gana konservatyvūs, tačiau praėję metai buvo geresni, negu manėme jų pradžioje. Tikiuosi, taip bus ir šiemet. Tačiau visame pasaulyje kalbama apie kuklesnes augimo normas. Daug kur ekonomikos augimas lėtės, o euro zona iš recesijos greičiausiai neišbris“, - tokias 2013-ųjų pasaulio ir Lietuvos ekonomikos perspektyvas pristatė banko ,,Finansta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.
Jos teigimu, Europos tendencija – kuo mažiau skolinga šalis, tuo didesnis jos augimas. ,,Bendra euro zonos skola artėja prie 100 proc., regionas turi struktūrinių problemų, ir tai turėtų tempti Lietuvos ekonomiką žemyn. Didžiausių problemų turi Graikija, Kipras, Slovėnija, Portugalija, Italija“, - sakė R. Medaiskytė.
Ji prognozuoja, kad Lietuvos BVP 2013 metais augs taip pat, kaip ir 2012 – apie 3 proc., Latvijos augs šiek tiek daugiau - 3,5 proc., o Estijos, kaip ir Lietuvos - 3 proc.
,,Mes buvome ir išliksime BVP augimo lyderiais Europos Sąjungoje. Tačiau augimas nebus didelis“, - pabrėžė R. Medaiskytė.
Lietuvos gyventojams apsimoka skolintis eurais
R. Medaiskytės teigimu, kol kas JAV rodikliai labiau džiugina nei euro zonos, o JAV ekonomika bus sveikesnė ir augs greičiau nei euro.
,,Tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai veiksniai kol kas bus palankesni JAV doleriui, ir jis ilgainiui turėtų brangti euro atžvilgiu. Euras ir toliau jaus ekonomikos spaudimą, o JAV ekonomika yra sveikesnė, labiau prisitaikanti“, - aiškino R. Medaiskytė. Todėl kol kas, apie dvejus-trejus metus, Lietuvos gyventojams palanku skolintis eurais, sakė ji.
,,Džiugu, kad Lietuvoje atsigauna vartojimas, ypač ilgalaikio vartojimo prekių. Tai rodo, kad vartotojai jaučiasi tvirčiau. Veikiausiai tai sietina su gyventojų santaupomis, kurios taip pat išaugo“, - dalijosi įžvalgomis R. Medaiskytė. Tačiau jos teigimu, jei vartojimas lėtės lėtėjant ekonomikos plėtrai, nes dalis ilgalaikio vartojimo prekių įsigyta ir todėl, kad tai jau buvo būtini dėl daiktų nusidėvėjimo.
Lietuvai euras būtų naudingas
Pasak R. Medaiskytės, Lietuvos ekonomikos augimą atsargiai vertinamas dėl to, kad nelabai palankios sąlygos skolintis, o ,,naujų technologijų diegimui įmonių vertinimu investicijos vis dar neapsimoka“.
,,Biudžeto balansas, tvari fiskalinė politika – tie dalykai, kurie padėjo mums pastaraisiais metais. Dėl to rinka kol kas Lietuvą vertina palankiai, ir būtų gerai, jeigu neprarastume šių privalumų‘, - sakė R. Medaiskytė.
,,Manau, kad Lietuvai euras būtų naudingas. Mes esame maža ekonomika. O pavyzdžiui, Vokietijai, nenaudoinga, nes jai tenka spręsti kitų šalių problemas. Manau, kad jeeigu būtume įsivedę eurą anksčiau, pigiau būtume skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Euras būtų mus apsaugojęs ir nebūtų reikėję taip labai visko apkarpyti‘, - sakė R. Medaiskytė.
Ji pabrėžė, kad jei įsivedant eurą mus pralenks estai ir latviai, gali nukentėti mūsų reitingai, investuotojai labiau pasitikėtų mūsų kaimynais. Tačiau R. Medaiskytė neprognozuoja, kada mūsų šalis galės įsivesti eurą.
Gyventojų turtas augo, tačiau taupymo įpročiai pasikeitė
Namų ūkių turtas per krizę išaugo, pabrėžė R. Medaiskytė. Pasiektas ir rekordinis indėlių dydis, o Lietuvos gyventojai tapo ne tokie konservatyvūs rinkdamiesi kaip taupyti, pastebėjo R. Medaiskytė.
,,Gyventojai tapo atsargesni, pajuto nedarbo grėsmę ir nori turėti finansinį stabilumą. Todėl skolinimąsi pakeitė taupymas“, - sakė ekonomistė. – Tačiau kai yra mažos palūkanos, pradedi ieškoti alternatyvių indėliams kelių, kur padėti pinigus. Tuiomet išauga susidomėjimas investiciniais fondais, akcijų rinka ir kitais būdais‘.
Infliaciją labiausiai lemia trys prekių grupės, sudarančios esminę Lietuvos vartotojų išlaidų dalį. Tai kuras, maisto produktai ir energetiniai ištekliai. Tokios tendencijos, jos teigimu, išlieka ir ateityje, akcentuoja R. Medaiskytė.
,,Ir joms daryti įtaką yra sunku. Vis dėlto ekonomiškai pagrįsta infliacija 2011-2012 metais galėjo būti mažesnė“, - sakė banko ,,Finasta“ vyriausioji ekonomistė R. Medaiskytė.
