Finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad toliau mažėjančią infliaciją lemia atpigę energetiniai ištekliai, taip pat nukritusios žaliavų kainos.
„Galima prisiminti, kad praėjusiais metais liepos mėnesį jau buvo prasidėję energetiniai šokai, kai elektros ir dujų kainos pradėjo kilti ir piką jos pasiekė praėjusių metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Rugpjūčio mėnesio duomenys kai ateis, ko gero, mes matysime dar gražesnius skaičius – infliacijos grįžimą dar gerokai žemiau ir dar vieną defliacinį mėnesį“, – BNS antradienį teigė M. Dubnikovas.
„Reikia nepamiršti, kad ir pasaulinėje rinkoje taip pat atpigo visos žaliavos, kurių didžioji dauguma atpigo maždaug dešimtmečiu atgal – ir plienas, ir kviečiai, maistinės kultūros“, – pridūrė analitikas.
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad defliaciją jaučia tik mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, kurių vartojimo krepšelyje yra tik pirmo būtinumo prekės ir paslaugos – maisto produktai, būsto šildymas, aptarnavimas elektra, dujos, nes šių prekių kainos nuo metų pradžios yra sumažėjusios.
„Tai kokią infliaciją dabar jaučia gyventojai labai priklauso nuo to, kokios yra jų pajamos ir vartojimo krepšelis. Ir, pavyzdžiui, didesnes pajamas gaunantys gyventojai šiuo metu vis dar jaučia didelę infliaciją nes maitinimo paslaugos, restoranai, kavinės, daugelis laisvalaikio paslaugų – ten infliacija yra visiškai nesulėtėjusi“, – BNS antradienį teigė N. Mačiulis.
Anot jo, tai vyksta dėl to, kad prekių kainų mažėjimą lemia pasaulinės tendencijos, atpigusios žaliavos, o paslaugų kainą toliau didina didėjantis darbo užmokestis Lietuvoje, kuris vidutiniškai per metus augo 12 proc.
„Būtent pastarąjį mėnesį išryškėjo tendencija, kad daugelio prekių kainos mažėja, o paslaugos ir toliau gana sparčiai brangsta ir matome nuo metų pradžios prekių kainos yra sumažėjusios puse procento, o paslaugų kainos yra padidėjusios daugiau negu 6 procentais. Tai rodo didžiulį atotrūkį tarp infliacijos prekių ir paslaugų“, – teigė jis.
Pasak M. Dubnikovo, mažėjanti infliacija rodo rinkoje veikiančią konkurenciją, be to, šiemet žmonės turėtų pajusti didėjančią perkamąją galią.
„Jau dabar vidutinis atlyginimų augimas viršija metinę infliaciją ir tas atotrūkis tik didės“, – teigė ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, kainų pokyčiams taip pat dar nespėjo padaryti įtakos esanti pinigų politika, todėl kitais metais pagrindine problema gali tapti nebe infliacija, o per didelė defliacija.
„Iki šiol defliacijos sumažėjimą ir kai kurių prekių kainų sumažėjimą lėmė ne pinigų politika, ne didesnės palūkanų normos, kurias nustatė Europos Centrinis Bankas, o būtent pasaulinės tendencijos, labiausiai susijusios su pigesnėmis žaliavomis ir apskritai sumažėjusia paklausa prekėms, dėl kurios gamintojų kainos mažėja jau 9 mėnesius iš eilės“, – komentavo N. Mačiulis.
„Pinigų politikos griežtinimas, jis paveikia ekonomiką su dideliu vėlavimu ir tikėtina, kad labiausiai paveiks visą Europą būtent kitais metais ir labai tikėtina, kad defliacinės nuotaikos įsitvirtins daugelyje Europos šalių kitais metais. Pagrindinė problema nebebus infliacija, o labai tikėtina, kad bus diskutuojama apie defliacijos žalą ir apie galimai didėjantį nedarbo lygį“, – sakė jis.
Lietuvoje liepą mėnesio defliacija siekė 0,2 procento. Metinė infliacija – liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai – siekė 7,4 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 17,4 procento.
