„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog ją lėmė padidėjusios energetinių išteklių, ypač centralizuotai tiekiamos šilumos, kainos.
„Žiūrint į daugelį prekių ir paslaugų kategorijų, pikas jau yra pasiektas ir buvo pasiektas vasaros pabaigoje. Rugsėjo mėnesį infliaciją labai pakėlė šilumos ir energetinių išteklių kainos. Vien jų įtaka yra maždaug vienas procentinis punktas per mėnesį. Didžioji dalis naujo infliacijos rekordo būtent atsiranda dėl trečdaliu padidėjusios šilumos kainos“, – BNS sakė N. Mačiulis.
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, tai, kad infliacija viršys rugpjūčio ribą, buvo aišku jau šio mėnesio viduryje, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė 34 proc. didesnę vidutinę šilumos kainą rugsėjui.
„Kai šilumos energijos kaina padidėja tiek, vien tai apie 0,8-0,9 procentinio punkto prie mėnesinės infliacijos pridėjo“, – ketvirtadienį BNS sakė T. Povilauskas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė šildymo kaina Lietuvoje rugsėjį siekia 11,02 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 33,6 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 2,4 karto daugiau nei pernai rugsėjį.
SEB ekonomisto teigimu, prie infliacijos augimo taip pat prisidėjo kietojo kuro ir maisto produktų brangimas, tačiau šiemet yra ir netikėtų kainų augimo faktorių.
„Kas mėnesį matome vis naujų faktorių, klausimas, ar spalį ir lapkritį nebus šuolių, kuriuos sunku teisingai iš anksto įvertinti. Iš pradžių manėme, kad infliacijos pikas šiemet bus vasarį, bet prasidėjo karas, tikėjomės rugpjūtį – dujų ir elektros kaina stipriai pašoko. Tokius šuolius su energetikos kainomis nuspėti sunku, bet mes galbūt neįvertinome sąnaudų perkėlimo į galutinę kainą, kuris Lietuvoje sėkmingai vyksta“, – sakė T. Povilauskas.
„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad pasaulyje krintant žaliavų kainoms ir įsigalint defliacijos signalams, Lietuvoje tolesnį infliacijos augimą iš esmės lemia verslo ir vartotojų lūkesčiai – baimė prieš artėjančią žiemą.
„Visi mes bijome tos žiemos su neprognozuojamomis energetinių išteklių kainomis, todėl verslai kuriems dabar yra gyvybės ar mirties klausimas – užsidaryti ar tęsti veiklą, ko gero, nusprendė imtis tokios kraštutinės priemonėmis – nepaisant vartojimo mažėjimo priimti laikiną sprendimą dar kilstelti kainas“, – BNS ketvirtadienį sakė ekonomistė.
Anot analitikės, itin keistai atrodo, kad prie tolesnio infliacijos augimo, be energetinių išteklių, prisidėjo ir toliau brangę maisto produktai.
„Tas augimas pakankamai keistas, nes paprastai rudeniop maistas pinga dėl naujo derliaus, sezoninių veiksnių“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
„Sunku tai net paaiškinti, nes mes jau rugsėjį tikėjomės gerokai mažesnės infliacijos. Tai galima paaiškinti tik visa apimančia verslo reakcija į energetinį šoką ir vadinti paskutiniu bandymu gaunant papildomų įplaukų – išlikti“, – pridūrė ji.
Dalis verslo sąnaudas ir toliau perkels į galutines kainas
N. Mačiulio teigimu, daugelis gyventojų neturėtų pajusti augančios infliacijos dėl Vyriausybės numatytų ar rengiamų kompensacijų.
„Rugsėjį mes už šildymą dar nemokėjome, nors padidėjusios kainos jau atsispindi oficialioje statistikoje. Rudenį ir žiemą, kai jau reikės mokėti, daugelis gyventojų gaus vienokias ar kitokias kompensacijas“, – BNS teigė N. Mačiulis.
„Oficialūs skaičiai atrodo baugiai, bet daugelio gyventojų, ypač gyvenančių skurdžiai, jie nepalies“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, metinė infliacija dėl palyginamosios energijos išteklių kainų bazės turėtų mažėti.
„Jau praėjusių metų rudenį gamtinės dujos ir elektra buvo gerokai pabrangę. Tai reiškia, kad žiūrint į metinius pokyčius mes jau pradėsime matyti metinės infliacijos mažėjimą“, – teigė N. Mačiulis.
T. Povilausko manymu, kainos ir toliau augs nepaisant mažėjančios gyventojų perkamosios galios, nes dėl energetinių išteklių brangimo didėjančias sąnaudas verslas toliau bandys perkelti ant vartotojų pečių.
„Tiekimo grandinės taisosi, degalų kainos mažėja, visi gyvena recesijos nuotaikomis ir žino, kad vartotojas nebus pajėgus sumokėti didesnės kainos, bet elektros ir dujų kainos didėjimas toliau bus permetamas į galutinę kainą ir darys įtaką infliacijai“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, dalis įmonių sąnaudas į galutines kainas perkelia neturėdami kitos išeities, dalis – bandydami daryti įtaką pelningumui.
„Tai vienas iš būdų, kaip daryti įtaką savo pelningumui. Bet verslas irgi turi suprasti, kad pelningumas daugelio įmonių 2021 metais buvo labai geras, todėl normalu, kad dabar šiemet jis mažesnis ir toliau mažės. Ne visi perkels sąnaudas į galutines kainas, dalis prisiims tai pelningumo sąskaita“, – sakė T. Povilauskas.
