Visiems mastantiems LR pilieciams patariama perskaityti sia knyga ir paanalizuoti. Knyga puikiai parasyta ir yra aktualiausia siandien. Straipsnyje apie knyga (tekstas, kuri komentuoju) yra toks tekstas: "...Kai kas šią knygą vadina tikrojo JAV imperializmo išviešinimu, o kiti aiškino, kad visa publikuojama medžiaga tėra bjaurus melas. Kaip ten bebūtų,...." kaip ten bebutu. Deja, :) nera taip" kiap ten bebutu" o yra butent taip.. Cia yra pavyzdys, kai mums bando pateikti, ipirsti minti kad si knyga - fantazija - kazkas panasaus kaip filmas "AVATARAS" - TAI YRA TIESA - ZIAURI TIESA. O dabar sutapatinsime su tuo, kas vyksta musu salyje :)

kodėl tas TVF toks pavojingas? ko jis reikalavo iš žlugusių tigrų?

Kinija, ar ji tokia protinga, ar jai kas [patarė, bet ji nei Friedmano, nei TVF patarimų neklausė ir savo kapitalą reguliavo kaip reguliavusir todėl jos vienintelės šiame regione krizė nepalietė. Malaizijos tiesa, taip pat. O TVF tuo tarpu sutelkė dėmesį kaip krizę išnaudoti savo naudai. ... visiems buvo teigiama, kad nepasinaudoti TVF teikiamomis galimybemis - profesinis aplaidumas. Ar ne tą patį girdėjom iš Vagnoriaus?

je je už tai Vagnorius caca berniukas:)

Žinau, kad vienintele MAlaizija atsilaike pries RVF pagundas ir nesiskolino iš TVF. Jos prezidentas nesutiko griauti ekonomikos tam, kad ji "taptų gresne". Po keliu tokiu pareiškimu jis kaip mat buvo apskelbtas "siautejanciu radikalu". Idomu, kokia etikete gaus musu Kubilius su Grybauskaite uz tai kad vengia skolintis is TVF?

įdomiausia, kad TVF ir Fed rezerv žydeliai su Alen Greenspan priešakį tada draudė padėti Azijai. Tai įrodo, kad jis siekia tik politinių tikslų, o ne paremti krizės ištiktas šalis. Ir šalys buvo "prichvatizuotos" pagal Friedmano berniukų poreikius:)

Nebūk naivi, Barbike. Pasaulis kasdien vis globalesnis ir valdomas vis siauresnio žmonių skaičiaus.

manau, valstybės tapo panikos aukomis. Pvz., Tailande viskas prasidėjo nuo gando, kad Tailandas neturi pakankamai dolerių savo valiutai palaikyti. Šis gandas pabaidė elektroninę bandą ir sukėlė panišką jos bėgimą. Bankai pareikalavo grąžinti paskolas ir nekilnojamo turto burbulas sprogo. Statybų aikštelės sustojop ir Bankoko dangaus fone liko daugybė nebejudančių kranų... kadangi "Azijos liūtus" , t.y. tigrus, brokeriai buvo pateikę kaip vieno investicinio paketo dalį, vienam "tigrui" žlugus, žlugo visi: po Tailandą pasklido panika ir pinigai pasitraukė iš IndonezijosMalaizijos, Filipinų, Pietų Korėjos. O Azijos vyriausybės, bandydamos sustiprinti savo valiutas, tuštino rezervų bankus ir .... pirminę baimę pavertyė realybe;dabar šios šalys iš tiesų bankrutavo. O rinka reagavo dar didesne panika - per vienus metrus iš Azijos biržų dingo 600 milijardų JAV dolerių. Prasidėjo piliečių maištai ir atviri plėšimai. O tv kvietė piliečius aukoti auksinius papuošalus, kad juos išlydžius valstybė galėtų susimokėti skolas. 1998 m. savižudybių Pietų Korėjoje padaugėjo 50 procentų. žudėsi šeimomis. Šeimos galvos savo praskolintus ūkius atpirkdavo grupiniu pasikorimu

tikiuosi, kad su nekilnojamo turto burbulu kartu susprogo ir globalizcijos burbulas... su visom jos neokairiųjų, neoliberaliūjų, bei neokonų ideologijomis:)

iš tiesų, vos kelios savaitės iki griūties Azijos valstybės buvo laikytos tobulais ekonominės tvirtybės ir gyvybingumo pavyzdžiais - vadinamaisiais "Azijos tigrais", stipriausiais globalizacinės sėkmės pavyzdžiais. Biržos brokeriai teigė, kad nėra geresnio kelio į turtą, kaip investuoti santaupas į Azijos "kylančių rinkų" kolektyvinio investavimo objektus... o kitą minutę tie patys brokeriai masiškai atsiskaitinėjo grynaisiais biržos spekuliantams "atakuojant" valiutas - batą, ringitą, rupiją - ir sukuriant tai, ką "The Economist" vadino "santaupų sunaikinimu tokiais mastais, kokie paprastai asocijuojami su tikru karu. Ir vis tik "Azijos tigrų" ekonomikoje nieko nenutiko. Beveik visoms jų vadovavo tas pats artimų bičiulių elitas ir jose nebuvo didelių deficitų. Daugybė konglomeratų turėjo didžiulių skolų, tačiau jie ir toliau gamino viską, pradedant sportbačiais, baigiant automobiliaisir pardavimai buvo kaip niekad geri. Tad kaip galėjo nutikti, kad 1996 m. investuotojams atrodė tinkama į Pietų Lorėją investuoti 100 milijardų JAV dolerių, o o jau kitais metais šalies neigiamų investicijų grąža siekė 20 milijardų? - t.y. skirtumas buvoo 120 milijarddų? Kas galėtų paaiškinti tokį monetarinį smūgį?