„DnB Nord“ banko analitikai vakar vykusioje konferencijoje pristatė pirminę 6 Baltijos jūros regiono šalių - Danijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos - ekonomikos analizę ir ateities prognozes.
Pasak „DnB Nord“ banko analitikų, Baltijos jūros regiono šalių ekonomika lėtėja. Vis dar aukštus rodiklius išlaiko Suomija, Danija stabtelėjo jau pernai, o Lietuva, Latvija ir Estija tempus sumažinti ruošiasi šiemet.
Vienintelė spurtuoti galimybių dar turi Lenkija, besiruošianti varžytis dėl dinamiškiausios Baltijos jūros regiono valstybės vardo, bent kol kas nerodanti jokių ekonomikos perkaitimo požymių. Be to, dėl Europos Sąjungoje pirmaujančio nedarbo lygio Lenkija dar turi resursų ekspansyviai plėstis išnaudodama vidinius žmogiškuosius išteklius.
„DnB Nord“ banko vyresnioji ekonomistė Jekaterina Rojaka aiškino, kad didžiausią įtaką ekonomikos augimui ir infliacinei aplinkai šiuo metu darys darbo jėgos disbalansas Baltijos valstybėse, darbo našumo augimas, tiesioginės užsienio investicijos (TUI) bei nekilnojamojo turto rinkos.
Beveik visame regione, išskyrus Latviją, sulėtėjo ir prekių bei paslaugų eksporto augimo tempas: Lietuvoje 2006 m. jis išaugo 18 proc., 2007 m. - 9,3 proc., Estijoje - atitinkamai 18,7 proc. ir 7,4 proc., Latvijoje - 14,9 ir 21,8 proc., Lenkijoje - 21 ir 15,7 proc., Danijoje - 11,6 ir 3,7 proc., Suomijoje - 14,8 ir 8,7 proc.
Tačiau ir Latvijos dalis esą išaugo tik todėl, kad padidėjo konkrečių Latvijos eksportuojamų produktų kainos.
Lietuva mažai lėšų pritraukia ir į savo biudžetą: pritrauktos lėšos sudarė vos 33,4 proc. BVP, Estijos biudžeto lėšos sudarė 36,6 proc. BVP, Latvijos - 37 proc., Lenkijos - 40,1 proc.
Būstas pigs iki 15 proc.
J.Rojakos teigimu, nekilnojamojo turto pasiūla dar neatitinka paklausos - tai rodo ir lėčiau, bet vis dar augantis būsto paskolų krepšelis Lietuvoje, kai Latvijoje ir Estijoje jis jau gerokai smuktelėjo žemiau buvusio lygio.
Tačiau panašu, kad kainos Lietuvoje jau pasiekė nebeįperkamą lygį ir žmonės laukia tolesnių pokyčių. O scenarijai esą galimi du: kainos bus užšaldytos iki naujo spurto arba sumažintos siekiant išjudinti stingstančią rinką. Tačiau daugiau nei 15 proc. nuosmukis, analitikės teigimu, būtų nepagrįstas. Kol kas esą būsto kainos vis dar auga: 2007 m. iki lapkričio nuo metų pradžios jos išaugo 12 proc., kai Estijoje ir Latvijoje smuktelėjo atitinkamai 6 ir 8 proc.
