Sociologas Jevgenijus Gontmacheris nupiešė Rusijos valdžią neraminantį paveikslą, kuriame parodoma, kaip finansinė krizė paveiks šalį.
J. Gontmacherio teigimu, visų pirma viename provincijoje esančiame pramoniniame mieste kils dideli protestai po masinio darbuotojų atleidimo pagrindinėje gamykloje. Maskva darys viską, kad tik sulaikytų protestą, tačiau smurtas vis plis ir galiausiai pasieks ir pačią Maskvą.
Praėjusį mėnesį štai toks scenarijus, pavadintas „Novočerkaskas 2009“, buvo išspausdintas dienraštyje „Vedomosti“. Šis scenarijus yra tik įsivaizduojamas. Tačiau jis susilaukė labai realios reakcijos iš valdžios. Vyriausybinė agentūra, prižiūrinti žiniasklaidą, nusiuntė perspėjimą dienraščiui, nes šis esą kursto ekstremizmą šalyje.
Novočerkaskas yra miestas pietiniame Rusijos Rostovo regione. Būtent šiame mieste sovietinė milicija 1962 metais be gailesčio susidorojo su riaušes sukėlusiais darbininkais.
J. Hontmacheris, kuris praėjusiame dešimtmetyje ėjo socialinės apsaugos viceministro pareigas ir dirbo Kremliuje, teigia nesitikintis panašaus milicijos atsako dabar, tačiau pabrėžė, kad, gilėjant krizei, neramumų šiame mieste pavojus vis auga. „Savaime suprantama, kad jie yra sunerimę, nes jie tokie ir turi būti“, – vyriausybės reakciją komentavo sociologas.
Savo ruožtu ministras pirmininkas Vladimiras Putinas teigia, kad Rusija krizę turi įveikti tik su minimaliais nuostoliais. Jis nuolat neigia, kad jo vadovaujama vyriausybė yra bent dalinai atsakinga už dabartinę krizę, ir dėl visko kaltina JAV, kurios esą ekonomine negalia apkrėtė visą pasaulį.
Tačiau J. Gontmacheris toli gražu nėra vienintelis žmogus, teigiantis, kad Rusijos politiniam stabilumui, kuris buvo laikomas didžiausiu V. Putino pasiekimu, iškilo pavojus. Krizė jau sukėlė šalyje atleidimų iš darbo bangą, net nepaisant to, kad Rusijos kompanijos, prieš atleisdamos darbuotojus, tradiciškai visų pirma mažina algas.
Pats V. Putinas, per televiziją atsakinėdamas į žmonių užduotus klausimus, pripažino, kad kitais metais bedarbių skaičius šalyje turėtų šiek tiek perkopti 2 mln. ribą. Dabar be darbo Rusijos sėdi 1,7 mln. žmonių.
Kitas ženklas, įrodantis, kad Kremlius baiminasi socialinių neramumų, yra prezidento Dmitrijaus Medvedevo veiksmai. Praėjusį mėnesį jis įsakė teisėsaugos institucijoms pažaboti bet kokį su krize susijusį socialinį nepasitenkinimą. „Jei kas nors sieks išnaudoti finansinės krizės pasekmes, jos (teisėsaugos institucijos, red. past.) turi įsikišti ir pateikti kriminalinius kaltinimus. Priešingu atveju nebus tvarkos“, – teigė Rusijos prezidentas Sankt Peterburgo milicininkams.
Veikiausiai neatsitiktinai šį vasarį V. Putinas ir D. Medvedevas apsilankė Novočerkaske ir padėjo gėlių prie memorialo, skirto 1962 metų aukoms atminti.
Buvęs nepriklausomas Dūmos narys ir liberalus opozicijos aktyvistas Vladimiras Ryžkovas aiškina, kad didžiąja dalimi už krizę Rusijoje yra atsakinga vyriausybė, atsisakanti dereguliuoti ekonomiką ir tapti atskaitinga parlamentui.
„Ši krizė nekilo dėl įvykių Amerikoje. Ji kilo dėl vyriausybės klaidų“, – teigia V. Ryžkovas.
Jo teigimu, Rusijos kompanijos būtų išvengusios nemažos dalies užsienio skolų, kurios dabar artina Rusijos ekonomiką prie bankroto, jei parlamentui būtų buvę leista prižiūrėti vyriausybės veiklą. Pasak V. Ryžkovo, dėl finansinės krizės Rusijoje didžiausia atsakomybės dalis krinta ant prezidento D. Medvedevo ir vicepremjero Igorio Sečino pečių. Tereikia prisiminti, kad, prieš tapdamas prezidentu, D. Medvedevas vadovavo Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“, o I. Sečinas buvo „Rosneft“ vadovas. Tad abu šie veikėjai yra atsakingi už didžiules per pastaruosius 3 metus susikaupusias šių įmonių skolas užsieniui.
Tiesa, visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad nepasitikėjimas vyriausybe nėra didelis. Lapkričio pabaigoje V. Putinu pasitikėjo 59 proc. rusų, o parama D. Medvedevui nuo 45 proc. nukrito iki 44 proc. Apklausą atliko valstybinė institucija VTsIOM.
Vyriausybės populiarumas didžiąja dalimi priklausys nuo jos gebėjimo susitvarkyti su krize, teigia buvęs „Dešiniųjų jėgų sąjungos“ lyderis, o dabar D. Medvedevo paskirtas Kirovo gubernatoriumi Nikita Bielychas.
„Kremlius turi pakankamai pinigų, kad kelis mėnesius išlaikytų situacijos kontrolę savo rankose. Tačiau vidutiniame laikotarpyje politiniai pokyčiai yra neišvengiami, nes kils susidūrimų tarp galingų politinių grupuočių“, – teigė N. Bielychas.
Du faktoriai, jo teigimu, yra itin palankūs vyriausybei. Tai – vyriausybės rankose esanti galimybė kontroliuoti žiniasklaidą ir tradicinis Rusijos visuomenės apolitiškumas. Tačiau žmonių pyktis, nukreiptas į vyriausybę, gali išaugti, nes didžioji dalis visuomenės jaučiasi vis labiau susvetimėjusi savo politinių lyderių atžvilgiu.
V. Ryžkovo teigimu, esminis klausimas yra tas, ar vyriausybė kitų metų pirmajame pusmetyje sugebės subalansuoti šalies biudžetą. „Lūžio taškas bus tuomet, kai jie nebegalės išmokėti milžiniškų valstybės korporacijų skolų“, – teigia politikas.
Vyriausybės finansinės galimybės yra itin susijusios su naftos kainomis, kurios nuo liepos mėnesio nuolat krinta ir šiuo metu yra net mažesnės nei 50 dolerių.
„Jei naftos kainos nukris žemiau 20 dolerių ribos, tai bus revoliucija“, – teigia politikos analitikas, atstovaujantis „Panoramos“ institutui, Vladimiras Pribylovskis.
Jo teigimu, V. Putino populiarumą lėmė faktas, kad eiliniai žmonės, priešingai nei dešimtajame dešimtmetyje, kai mažuma tapo itin turtinga, o dauguma skurdo, gavo dalį nuo turtingųjų pyrago.
„Krizės kils ir kairėje, ir dešinėje, jei Kremliaus oligarchai nebegalės ilgiau pasidalinti savo gerove su liaudimi“, - teigia V. Pribylovskis.
Pastarųjų metų ekonominis bumas padidino daugumos žmonių pajamas, tačiau nelygybė nesumažėjo. Maskvos Gini indeksas, mokslinis standartas, kuriuo matuojamas pajamų pasiskirstymas, yra 0,6 ir tai reiškia, kad Rusijos sostinė yra viena nelygiausių pasaulio sostinių.
V. Putino populiarumas yra išimtinai paremtas ekonominiu bumu, todėl gali greitai žlugti, jei ekonomika ir toliau smuks, teigia Kremlių analizuojanti sociologė Olga Krištanovskaja. „Kiekvienas buvo laimingas tol, kol gavo pinigų iš vyriausybės“, - teigia sociologė.
Vyriausybė susiduria su itin sunkia situacija. Jei bus mažinamos išlaidos viešajam sektoriui, nepatenkinti liks biurokratai. Jei bus mažinamos išlaidos karinėms reikmėms, tai vyriausybė susilauks didelio pasipriešinimo iš vadinamųjų „silovikų“ klano.
Rusijos vyriausybė jau pademonstravo nenorą atvirai kalbėti apie krizę. Dauguma rusų dar prisimena 1991 ir 1998 metų krizes, kai dingo daugumos žmonių santaupos. „Valdžia turi dvi galimybes – meluoti arba sėti paniką. 1998 metais ji pasirinko tiesą ir paniką, o rezultatas buvo labai blogas“, - teigia O. Krištanovskaja.
Lapkričio pabaigoje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Ekonominių reikalų komitetas perspėjo, kad globalinė recesija graso daugelyje valstybių pakirsti pačius demokratijos pamatus.
Rusijos valdžia kaip tik demonstruoja padidėjusį norą užvaldyti opozicijos grupes. Praėjusį mėnesį „Dešiniųjų jėgų sąjungos“ likučiai buvo perdaryti į naują judėjimą „Dešiniųjų reikalas“. Šis žingsnis yra regimas kaip dar vienas Kremliaus bandymas apsistatyti tik jam palankiomis partijomis.
N. Bielychas, kuris pasitraukė iš „Dešiniųjų jėgų sąjungos“ teigdamas, kad nepritaria bendradarbiavimui su Kremliumi, šią savaitę nustebino visus priimdamas D. Medvedevo kvietimą tapti gubernatoriumi.
V. Ryžkovas teigia, kad nors Rusijos opozicija yra silpna ir susiskaldžiusi, tačiau regionuose yra žmonių, kurie galėtų mesti iššūkį valdžiai. „Aš neminėsiu nieko konkrečiai, tačiau galiu pasakyti, kad yra puikių ekonomikos ir politikos reformų specialistų, kurie gali sudaryti Rusijos svajonių komandą ir ištaisyti esmines V. Putino žmonių padarytas klaidas“, - pareiškė politikas.
Dabar žmonės nuolat domisi, kiek padėtis šalyje dar blogės. Vokietijos parlamentaras ir Vokietijos-Rusijos parlamentinės grupės pirmininkas Haraldas Leibrechtas teigia, kad incidentas su dienraščiu „Vedomosti“ įrodė, kad ne viskas šalyje yra taip gerai, kaip tą vaizduoja V. Putinas ir D. Medvedevas.
Perspėjimas laikraščiui, Vokietijos politiko teigimu, yra veikiausiai susijęs su baime, kad Rusija gali nugrimzti į devintojo dešimtmečio chaosą.
