Lietuva ir Latvija dvi baltų kultūros šalys tačiau turėjusios gana skirtingą istorijos ir raidos kelią. 1991 m. abi atkūrė savo nepriklausomybę, o 2004 m. abi įstojo į Europos Sąjungą (ES). Tačiau nuo pat įstojimo į ES pradžios Latvija nepasižymėjo tokiu dideliu optimizmu kaip Lietuva.
Jei 2004 m. Lietuvoje už stojimą į ES balsavo 91 proc. į rinkimus atėjusių gyventojų, tai Latvijoje už stojimą pasisakė tik 67 proc. gyventojų. O gilėjanti ekonominė krizė atrodo tik mažina šios šalies gyventojų pasitikėjimą ES naryste.
Ekonominė krizė
2007-2008 m. Latvijos ekonomika buvo viena sparčiausiai augančių ekonomikų visoje ES. Vidutiniškai jos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugdavo 14 proc. ekspertai ne kartą perspėdavo, kad toks spartus augimas gali perkaitinti šalies ekonomiką.
Pasaulinė finansų krizė ne tik išpildė šias prognozes, tačiau smogė daug stipriau nei buvo tikėtasi. 2008 m. ketvirtajame ketvirtyje Latvijos BVP krito virš 10 proc., sparčiausiai Europoje.
Bedarbystė viršijo 10 proc. tačiau sunkiausias momentas atėjo, kai šalies biudžete atsirado skylė, kuri iš esmės privertė paskelbti apie Latvijos bankrotą.
Latvijai tekto kreiptis į Europos Sąjungą ir Tarptautinį Valiutos Fondą su prašymu suteikti paskolas. Latvija su TVF yra sutarusi dėl 7,5 mlrd. eurų paskolos.
Tačiau po pirmosios finansinės injekcijos dalies TVF neperveda kitos, nes Latvija neįvykdė susitarimo šiemet pasiekti 5 proc. BVP biudžeto deficitą.
Be šio susitarimo, TVF papildomai reikalavo, kad Latvijos vyriausybė sumažintų atlyginimus 15 proc., sumažintų išlaidas viešajam sektoriui ir ministerijų skaičių.
Balandžio 1 d. biudžeto deficitas pasiekė 200 milijonų latų (973 mln. litų). Tai 50 milijonų latų viršija anksčiau prognozuotą sumą. Jei nepavyks sumažinti šalies išlaidas, birželio mėn. biudžeto „skylė“ gali išsiplėsti iki 300 milijonų latų (1,46 milijardo litų).
Reikia paminėti, kad 240 milijonų latų iš visos 300 milijonų latų skolos sudaro vidinė skola Latvijos bankams.
Mažėjanti parama narystei
Atrodo, kad blogėjanti ekonominė padėtis tiesiogiai įtakoja ir paramą šalies narystei ES. Tik kas penktas šalies gyventojas teigiamai vertina Latvijos narystę ES.
Kaip rodo kovo mėnesio atliktos apklausos rezultatai, Latvijos narystę ES teigiamai vertina tik 20 proc. gyventojų, 2008 m. gruodžio mėn. tokių buvo 22,4 proc.
Tuo tarpu 28,8 proc. gyventojų narystę ES vertina neigiamai, tai 1 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
45,9 proc. gyventojų neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu. 2008 m. neapsisprendusių buvo 45 proc.
Daugiausia teigiamai narystę ES vertina jauni žmonės, kurių amžiaus vidurkis yra tarp 18-24 metų, gyvenantys didžiuosiuose miestuose.
Neigiamai vertina vyresnio amžiaus ir rusakalbiai gyventojai gyvenantis Rygoje. Tarp nepasisprendusiųjų daugiausia yra tarp 25-45 amžiaus žmonių, gyventnatys regionuose.
