„Manoma, kad biudžeto deficitas bus 1,6 procento BVP, aišku, tai nėra dramatiškas padidėjimas, kuris galėtų destabilizuoti valstybės finansus, tačiau iškyla klausimas: kaip reaguos vyriausybė, matydama, kad, tikėtina, pajamos į biudžetą nebus surenkamos? Tokiu atvejų teks peržiūrėti šių metų valdžios išlaidas arba ieškoti papildomų pajamų, arba daugiau skolintis. Mes prognozuojame, kad naujų mokesčių neatsiras, nebus mažinamos ir valdžios sektoriaus išlaidos, o nesurinktos biudžeto pajamos, t.y. dar apie 150 milijonų eurų, šiemet bus pasiskolintos – tiek padidės biudžeto deficitas“, – sako ekonomistas N. Mačiulis.
Apskritai Lietuvos skolinimosi poreikis šiemt sieks apie 2,5 milijaro eurų – tai milžiniška skola tiek biudžeto deficito finansavimui, tiek ankstesnių skolų išpirkimui. Tačiau gera žinia yra tai, kad įstojus į euro zoną Lietuvos skolinimosi kaina pasiekė istorines žemumas ir netgi labai ilgam laikotarpiui Lietuva gali pasisklointi už labai žemas palūkanas. Dešimties metų obligacijų pajingumas eurais siekia tik 1,3 procento.
„Mes prognozuojame, kad ši skolinimosi kaina dešimties metų laikotarpiui nukris žemiau 1 procento – tai reiškia, kad pasiskolinti Lietuvos biudžeto deficito finansavimui nebus brangu. Tikėtina, kad ir kredito reitingo agentūros padidins Lietuvos kredito reitingus po kelių mėnesių, kaip tai įvyko Latvijoje ir Estijoje – maždaug po 4-5 mėnesių po euro įvedimo. Panašu, kad vėluoja kredito reitingo agentūros sureaguoti į pokyčius, bet šiuo pokyčius labai gerai analizuoja valstybių skolinimosi kainą finansų rinkose“, – sako ekonomistas.
Pasak ekonomisto, galima pradėti filosofinę diskusiją, ar verta didinti biudžeto deficitą, atitrūkti nuo to kelio, kai buvo tikimasi pagaliau subalansuoti Lietuvos valstybės finansus, tam buvo prielaidų ir galimybių. Dabar šitas subalansuotas valdžios sektoriaus biudžetas atidedamas aknsčiausiai iki 2017 metų, o gal ir vėliasniam laikotarpiui.
„Tokia „keinsistinė“ Lietuvos ekonomikos skatinimo politika šiuo metu yra sudėtinga piktintis būtent dėl to, kad valstybė skolinasi už labai žemą kainą. Aišku, kaip matėme praeityje, galima labai greitai priprasti prie biudžeto deficito, prie didesnio skolinimosi ir užmiršti, kad vis dėlto ilgalaikis valstybės tikslas turėtų būti turėti subalansuotus valstybės finansus, o ne deficitinį biudžetą. Belieka tikėtis, kad pasiskolintos lėšos už palūkanas bus panaudotos skaidriai ir efektyviai“, – Lietuvos skolinimosi galimybes vertina N. Mačiulis.
