Gyventojai vasarį geriau vertino šalies ekonomikos perspektyvas: mažiau žmonių prognozavo ekonominės padėties blogėjimą ir didelį bedarbių skaičiaus augimą.
Sumažėjo gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą ir visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2010 m. vasarį buvo minus 40. Palyginti su sausiu, jis padidėjo 5 procentiniais punktais, o palyginti su gruodžiu – 10 procentinių punktų.
Vasarį 2 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 70 – kad pablogėjo, o 29 proc. gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (sausio mėn. – atitinkamai 3, 63 ir 34 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 9 proc. gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 46 – pablogėjimo (sausį – atitinkamai 9 ir 55 proc.). 41 procentas gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 88 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 1 proc. – kad pagerėjo, 11 proc. atsakė, kad padėtis nepasikeitė (sausio mėn. – atitinkamai 89, 1 ir 9 proc.).
Vasarį 14 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 50 proc. prognozavo pablogėjimą, 32 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pat (sausį – atitinkamai 13, 58 ir 26 proc.).
Vasarį 84 proc. gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesių (sausį – 88 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime vasarį nesiskyrė. Palyginti su sausiu, kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7, mieste – 4 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime lėmė tai, kad sumažėjo gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėnesių. Kaimo gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, sumažėjo nuo 61 iki 45 proc, kad blogės namų ūkio finansinė padėtis – nuo 54 iki 42 proc.
Miesto gyventojai geriau vertino tiek šalies ekonominės padėties, tiek namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Nors optimistiškai nusiteikusių gyventojų nepadaugėjo, sumažėjo gyventojų, prognozuojančių padėties blogėjimą, dalis ir tiek pat padaugėjo manančių, kad padėtis nesikeis.
Per metus, palyginti su 2009 m. vasariu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 11 procentinių punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 96 iki 84 proc., iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 71 iki 40 proc.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui įtakos turėjo ir optimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis sumažėjo nuo 72 iki 50 proc.
Gyventojų, manančių, kad blogės namų ūkio finansinė padėtis, dalis sumažėjo nuo 54 iki 46 proc. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai šiek tiek blogiau vertino galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
