Pentagono pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad teroristų ar priešiškų valstybių ardomoji veikla prisidėjo prie 2008 metų ekonomikos žlugimo. Tai buvo daroma slapta pasinaudojant Jungtinių Valstijų finansinės sistemos trūkumais, rašo „The Washington Times“.
Finansų analitiko Kevino D .Freemano ataskaitoje „Ekonominis karas: pavojai ir atsakomybės“ (angl. „Economic Warfare: Risks and Responses“) teigiama, kad „buvo suplanuota trijų fazių ataka, kuri yra vykdoma prieš JAV ekonomiką“.
JAV Finansinės krizės tyrimų komisijos ataskaitose teigiama, kad ekonominę krizę sukėlė didelės rizikos būsto kreditai ir prasta federalinė priežiūra, tačiau Pentagono pasamdyti ekspertai prideda išorės jėgų įtaką – veiksnį, kurio komisija neįvertino.
„Yra pakankamai pagrindo teigti, kad išorės jėgos sukėlė, dar labiau padidino ar net pasipelnė iš 2008 metais įvykusios finansų krizės“, – teigiama Pentagono ataskaitoje. Kartu pridedama, kad vidaus veiksniai būtų sukėlę „įprastą nuosmukį“, tačiau ne „arti žlugimo“ atsidūrusią pasaulinę ekonominę sistemą.
Tarp įtariamų finansinių priešų yra įvardijamos Vidurio Rytų valstybės, islamo teroristai, priešiškai nusiteikę Kinijos kariuomenės nariai ar Rusijos, Venesuelos bei Irano vyriausybės ar organizuotos nusikaltėlių grupuotės šiose šalyse. Kinijos karininkai viešai buvo pasiūlę pradėti ekonominį karą su JAV.
„Naujas kovos laukas yra ekonomika, – duodamas interviu žurnalui „The Times“ kalbėjo K. Freemanas. – Kasmet mes išleidžiame šimtus milijardų dolerių naujiems ginklams. Tačiau palyginti maža pinigų dalis yra skiriama mūsų finansų rinkoms gali sukelti trilijonus dolerių nuostolių.“
Jeilio universiteto profesorius Paulas Brackenas, kuris studijavo ekonomikos kariavimo ypatumus, teigia nematąs jokių įtikinamų įrodymų, kad išorės jėgos slapta prisidėjo prie 2008 metų krizės.
„Rinkoje veikė užsienio veikėjai, – rašė profesorius savo elektroniniame laiške. – Užsienio bankai ir rizikos draudimo fondai nuolat žaidžia trumpalaikius žaidimus, tačiau teiginys, kad atakas vykdė organizuotos grupuotės strateginiais tikslais, man neatrodo įtikinamas.“
Nepaisant to, P. Brackenas sutinka, kad yra būtina tirti finansų karą ir pabrėžė, kad JAV tik dabar pradeda spręsti šią problemą.
„Mes gyvename tokiame laikotarpyje kaip ir šeštajame dešimtmetyje, kuomet technologinės naujovės keičia prievartos ir kariavimo priemones, – teigia profesorius. – Mes esame linkę to nepastebėti ir suvokti informacinį karą, finansinį karą, tikslią karinę ataką (masinio naikinimo ginklus) ir t.t. kaip atskirus darinius. Niekas to realiai nemato kaip bendros sistemos. Demokratija šioje vietoje smarkiai atsilieka.“
K. Freemanas savo ataskaitą pateikė Pentagono Nereguliaraus kariavimo paramos programai, kuri nagrinėja netradicinius kariavimo scenarijus. „Įrodymų gausa reikalauja netrukus pradėti išsamų tyrimą, – teigiama ataskaitoje. – Šių pavojų nepaisymas gali sukelti katastrofinių pasekmių.“
Ataskaitos išvadose teigiama, kad įrodymai apie puolimą yra pakankamai tvirti ir leidžia teigti, kad „finansinis terorizmas pasaulio ekonomikai galėjo kainuoti iki 50 trln. JAV dolerių“.
Dėl pasaulinių bankų ir finansinių institucijų slaptumo būtų sunku nustatyti tikslius atakų organizatorius. Tačiau, kaip teigiama ataskaitoje, JAV oponentai Rusijoje galėjo vykdyti ekonominį karą pasitelkdami buvusius KGB žvalgybininkus, kurie ekonomiką laiko „loginiu Šaltojo karo tęsiniu“.
Paklaustas, kas, jo manymu, galėtų būti realiausi ekonominių atakų organizatoriai, K. Freemanas teigė, kad labiausiai tikėtina, kad tai yra radikalūs džihadistai ir Kinija, kurie ekonomikos kovos lauke yra geriausiai pažengę.
Pentagono ataskaitoje pranešama, kad pirmieji du atakos etapai galėjo vykti nuo 2007 iki 2009 metų, o paskutinysis etapas greičiausiai vyksta šiuo metu. Pirmoji atakos fazė buvo spekuliantų vykdoma naftos kainų eskalacija nuo 2007 iki 2008 metų vidurio, kuri sutapo su gyvenamųjų namų krize. Antrosios fazės metu sugriuvo vertybinių popierių rinka.
Pasak K. Freemano, trečiasis etapas yra pagrindinis dabartinės ekonomikos pažeidžiamumo šaltinis. „Tai yra „žaidimo pabaiga“, jei tikslas yra sunaikinti JAV“, – teigiama jo ataskaitoje.
Ekonominio karo metu naudojamos finansinės priemonės apima kredito rizikos apsikeitimo sandorius, nereguliuojami ir nesusekami kontraktai, pagal kuriuos pirkėjas sumoka pardavėjui tam tikrą mokestį, o mainais jam yra sumokama obligacijomis ar paskola.
Dar viena ataskaitoje minima priemonė yra vadinamasis „atviras trumpalaikis vertybinių popierių pardavimas“, kuris apibūdinamas kaip trumpalaikis finansinių akcijų pardavimas jų nepasiskolinus. Ataskaitoje teigiama, kad 30–70 proc. kompanijų, prieš kurias buvo nukreiptos atakos, („Bear Stearns“ ir „Lehman Brothers“) akcijų vertės kritimas būtent ir buvo „atviro trumpalaikio vertybinių popierių pardavimo“ pasekmė.
