Prie didžiausio ir greičiausio Lietuvos ūkio nuosmukio prisidėjo ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, spėja „Balsas.lt savaitės“ kalbinti ekonomistai.
Per 2009 metus Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), oficialiaisiais duomenimis, smuko 15 proc. Klausiame: kiek jų – dėl valdžios kaltės?
Nei padėjo, nei pribaigė
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas
Atlaikėme didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo 1993-iųjų. Priežastys buvo dvi: išorės rinkų žlugimas ir mūsų vidiniai „burbulai“ − nekilnojamojo turto, statybų, kreditavimo. Jiems sprogus patyrėme didesnį nuosmukį nei aplinkinės valstybės.
Tikrai negalima sakyti, kad Vyriausybė savo veikla pernai sušvelnino ekonomikos nuosmukį. Jos veikla pirmiausia buvo nukreipta į viešųjų finansų suvaldymą, stabilizavimą.
Vyriausybė sumažino viešąsias išlaidas ir padidino didžiąją mokesčių dalį, o šitie pakeitimai niekaip negalėjo ekonomikai atsiliepti skatinančiai. Kita vertus, teko rinktis tarp dviejų blogybių: leisti valstybei bankrutuoti ar imtis veiksmų, kurie bent trumpuoju laikotarpiu neturi teigiamos įtakos ekonomikai.
Premjeras darė vadovėliuose aprašytas klaidas
Gediminas Vagnorius, ekonomikos mokslų daktaras, buvęs Lietuvos premjeras
Skelbiamas 15 proc. BVP kritimas – kiek pagražintas rodiklis: įvertinkime infliaciją, kitus dėmenis ir gausime kiek kitokį skaičių – apie 18 proc. Pirmiausia reikia pasakyti: praeitą pusmetį beveik visose Europos valstybėse jau buvo ekonominis augimas.
Galiu teigti, kad apie du trečdalius BVP kritimo lėmė būtent A. Kubiliaus Vyriausybės veiksmai. Ūkis galėjo trauktis apie 6 proc. iš 18 realių procentų. O grindžiu šį teiginį tuo, kad kaimyninių ES valstybių (jau nekalbant apie Lenkiją, kurioje ūkio augimas − jau teigiamas) kitų ES valstybių BVP nuosmukio statistika: vidutiniškai fiksuojamas 4−5 proc. BVP kritimas.
Ši Vyriausybė, elgdamasi prieš ekonominę logiką, didžiąja dalimi pati sukėlė ir ekonominę krizę: mokesčių kėlimas ir vartojimo rinkos smukdymas – tai priešingi veiksmai tiems, kokių ėmėsi visos kitos valstybės. Tai strateginės klaidos, ir apie tai informacijos galime rasti bet kokiame ekonomikos vadovėlyje.
Atsakomybę turi prisiimti ir verslas, pristigo greičio
Rimantas Rudzkis, habilituotas ekonomikos mokslų daktaras
Tai neatsakomas klausimas. Jeigu klaustume, kiek BVP būtų kritęs, jei Vyriausybė būtų tęsusi tai, ką darė iki krizės, tai gal ir būtų galima išskaičiuoti. Kokią dalį buvo galima sušvelninti, atsakyti neįmanoma – pernai metų BVP susiję su būsimais laikais. Tarkime, pasiskolinau 30 proc. BVP – jokio kritimo negaučiau, būtų augimas.
Galime kitaip paklausti: kiek būtų kritimas buvęs mažesnis, jei Vyriausybė būtų elgusis optimaliai: kad skola neaugtų ir pan. − tikrai dalį tų veiksmų Vyriausybė pražiopsojo. Jei iškart žaibiškai būtų atleisti „varžtai“ smulkioms įmonėms, objektyviai palengvintas kūrimasis, žaibiški sprendimai – gal tai ir tilptų į kelis procentus.
Viena akivaizdu: Vyriausybė neatlaisvino verslo, per lėtai daroma pertvarka. Galime klausti: o kaip būtų dėl mūsų verslo, jei kiekviena įmonė būtų elgusis optimaliai. Gal visai nebūtų krizės?
Visur vėlavome, tad atsilikome ir nuo Estijos, ir nuo Lenkijos
Jakaterina Rojaka, „DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė
Pirmiausia, valdžia – tik komponentė. Tai lėmė pasaulio ūkis. Kiek aštrėjo verslininkų reakcija į mokestinius pokyčius, vėlgi skirtingi verslininkai, asociacijos, vertina skirtingai.
Mokesčių politikos rezultatas būna gana greitas. Tačiau stimulo pokytis – jis šiek tiek vėluoja. Ir tas vėlavimas – visose srityse. Tai nėra tai, kas galėtų suveikti kitą dieną, tačiau stimulo poveikis ekonomikai – ilgesnis.
Žiūrint į skirtingų šalių patirtį, ką galima buvo daryti ir ko nepadarė ši Vyriausybė, tai skolinimosi galimybės, kurios turėjo būti operatyvios, apskritai, pajamų pritraukimas: ar tai būtų daroma per privatizavimą, ar iš kitų šaltinių, bet tikrai ne iš mokesčių didinimo.
Šiuo atžvilgiu šiek tiek atsiliekame ir nuo Estijos, ir nuo Lenkijos, kuri, nepaisydama to, kad jos ūkis auga, jiems leido išsaugoti tam tikrą ekonomikos augimą. Tačiau lyginti mūsų ir jų rinkų negalime.
Manau, 10 proc. mūsų ekonomika vis tiek būtų smukusi, nepriklausomai nuo to, ką padarė, ar ko nepadarė Vyriausybė.
Daug ką pakeisti galėjo būsto renovacija, Vyriausybę „demaskuoja“ nedarbas
Eugenijus Maldeikis, ekonomikos mokslų daktaras, buvęs ūkio ministras
Ūkio smukimo ši Vyriausybė tikrai neamortizavo. Vienas kriterijų: Lietuvoje – pats sparčiausias nedarbo per krizę augimas. O tai rodo, kad nebuvo naudoti jokie instrumentai – Vyriausybė nieko nedarė, kad būtų stabdytas nedarbas.
Tai – charakteringas rodiklis: verslo įmonių užsidarymas, žmonių atleidimas. Niekur ES taip nebuvo.
Ūkio nuosmukį Vyriausybė pagreitino. Kodėl? Nes leido laisvai kristi. Daug ką pakeisti galėjo sugalvota būsto renovavimo programa: tai darbo vietos statybos sektoriui. Statybų sektorius, nepaisant „burbulo“, smuko labiausiai.
Manau, trečdalį nuosmukio mūsų Vyriausybė galėjo pristabdyti naudodama instrumentus, kurių buvo visoje ES. O būsto renovavimas būtų sukėlęs didžiulę verslo skatinimo grandinę.
ELTA nuotraukos
