• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Skurdo ir gerovės santykis Lietuvoje – gana dažnai linksniuojama tema tiek seimo salėje, ties spaudoje. „Demos" kritinės minties instituto analitikas Tomas Tomilinas „Laisvajai bangai" sakė, jog „pirmiausia reiktų pradėti nuo to, ar mes iš viso matome skurdą Lietuvoje. Kartais klausant kai kurių mokslininkų ir politikų pasisakymus, ima atrodyti, kad skurdas suprantamas labai siauriai. O dominuojantis stereotipas – kaltas pats žmogus.“

REKLAMA
REKLAMA

Anot pašnekovo, būtent toks požiūris lemia daugybę politinių sprendimų, kurie situacijos nekeičia, nes nėra aiškūs baziniai susitarimai ir apibrėžimai. „Todėl skurdas nuolat auga ir per tuos dvidešimt metų tendencijos nekinta – lieka neigiamos. Europos kontekste atrodome labai prastai“.

REKLAMA

„Remiantis bendra ES metodika, kuri įtraukia gausybę punktų – šildymą, atlyginimą, galimybes ir pan., – Lietuvoje yra apie 33 proc. žmonių ties skurdo arba skurdo rizikos riba. Lietuva yra šalia tokių valstybių kaip Rumunija ir Makedonija ir esame pačiame ES gale“, – „Laisvajai bangai“ sakė analitikas. Pasak T. Tomilino, ši problema sisteminė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak pašnekovo, mokslininkai apskaičiavo, kad absoliutus skurdo lygis didėjo net ekonomikos klestėjimo laikais, o tai,  jo teigimu, lemia daugybė priežasčių: skurdas individualizuojamas, sprendimus lemia nedidelė grupelė verslininkų, kurie daro įtaką sprendžiant minimalaus atlyginimo klausimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Reikia klausti, ar žmogus gali išgyventi iš tokio atlyginimo, kaip jis išgyvena, kaip auga jo skolos, kaip keičiasi jo vartojimas, ką jis vartoja ir t. t.“, – retoriškai klausė jis.

Pasak T. Tomilino, visos pasaulio skurdo skaičiavimo metodikos remiasi vienu pagrindiniu kriterijumi – žmogaus galimybe nusipirkti tinkamo maisto. Anot pašnekovo, Lietuva dėl to turi labai daug problemų, tai patvirtina įvairiausi kiti tyrimai, kurių rezultatai atskleidžia, jog kartais arba dažnai pabadauja daugiau negu 300 tūkst. žmonių, kurie nebūtinai patenka į rizikos grupę.

„Demos" kritinės minties instituto analitiko teigimu, situacijai pagerinti reikia ne tik susitarti dėl apibrėžimų, bet ir keisti požiūrį į daugelį sričių ekonominių sričių.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų