Karolis Birgilas
„Gerieji investavimo laikai ateina į pabaigą, toks ir bus šiandieninio pranešimo leitmotyvas“, - „Swedbank“ 2014 I ketvirčio investavimo apžvalgoje sakė investavimo produktų vadovas Marius Ignotas.
Jo manymu, akcijos praėjusiais metais nežymiai brango, tačiau šiemet tokios tendencijos nebesulauksime.
Optimizmas išlieka, bet rizikos vengiama
„Akcijų rinkos šiandien neturi jokio impulso parodyti judėjimą į viršų arba į apačią, skirtingai nuo praėjusių metų. Ko gero, tokia tendencija išliks visus 2014 metus. Besivystančios rinkos nuvilia, nes toliau rodo mažą grąžą. Suprasta, kad Centrinė ir Rytų Europa (CRE) susijusi su euro zona, taigi tai nebėra besivystanti rinka”, - pastebėjo M. Ignotas.
Pasak eksperto, išsivysčiusiam pasauliui praėję metai buvo geri, o besivystančiose rinkose tik išryškėjo problemų. Deja, jos buvo sukeltos ekonomistų ir analitikų prognozių, kurios nuolat buvo mažinamos. Reikia pastebėti, kad pigo beveik visų šių šalių valiutos ir nei viena valiuta neparodė brangimo požymio.
„Centriniai bankai elgiasi kaip iš vadovėlio ir didina palūkanų normą arba imasi intervencinės monetarinės politikos. Tai yra būdai stabilizuoti ekonomiką, bet pirmuoju atveju yra slopinama ekonomika, o antrasis įrankis nėra beribis”, - teigia investicijų ekspertas.
Jo teigimu, JAV pernai turėjo didesnį nei tikėtasi BVP augimą. Tiesa, gamyba buvo orientuota į sandėliavimą ir susiduriama su pertekline pasiūla, kai paklausa dar nėra drąsi. Atsargų ir pardavimų santykis beveik visus metus augo, tai nėra didelis augimas, bet jį reikia stebėti. Namų ūkiai, pasak eksperto, skolas mažino pastoviai, o šiuo metu matomas optimistinis požiūris, galima tikėtis didesnio skolinimosi.
„Šiais metais matysime, kad gyventojai nori atstatyti savo santaupas, bet amerikiečiai vėl pradėjo mažiau taupyti. Analitikams kelia nerimą atsigaunanti, bet labai lėtai, darbo rinka. O tai turėtų būti pagrindinis kelias į atsigavimą”, - prognozavo analitikas.
Euro zona dar turi ėjimų
Pasak M. Ignoto, euro zonoje reikalai gerėja ir šiemet galima tikėtis BVP augimo. Taip atsitiko dėl periferinių bloko šalių ekonomikų gerėjimo.
,,Vienintėlė rizika yra mažėjanti infliacija ir čia mes matome didžiausią grėsmę. Nedarbo lygis yra gana aukštas, euras yra stiprus, todėl visa gamyba orientuota į vidaus rinkas”, - teigė ekspertas.
Anot jo, Europos centrinis bankas (ECB) pernai vykdė slopinančią monetarinę politiką vien dėl šios priežasties reikia tikėtis optimistinio variantio, nes dar liko erdvės manevrams. Lieka dar finansinio turto supirkimas antrinėje rinkoje ir lengvatinės paskolos privatiems bankams. ECB imsis visų šitų priemonių kombinacijos ekonomikos skatinimui. Dėl to kils tieks akcijų, tiek obligacijų rinkos.
„Mes prognozuojame, kad palūkanų normos turėtų kilti“, - teigia M. Ignotas.
Šiuo metu Ukrainoje vystantys neramumai, pasak jo, tik sustiprina neigiamą ivestuotojų sentimentą visoms besivystančioms rinkoms, kuriose politinės problemos dažniausiai tampa valiutų, obligacijų ir akcijų rinkų nuosmukio priežastimi.
Baltijos šalys – tarp lyderių
Grįžtant prie CRE ir euro zonos sąveikos pastebima, kad į eksportą ir vidaus vartojimą orientuotas regionas turėtų sulaukti padėties gerėjimo.
„Daugelis Baltijos šalių biržose esančių bendrovių taip pat priklauso nuo euro zonos vidaus vartojimo bei vidaus paklausos augimo. Akcijų indeksai pastaruoju metu rodė dviženklę grąžą , o šie metai mūsų regionui taip pat turėtų būti sėkmingi: bendrovių vertinimai iš dalies nėra aukšti, tuo tarpu besitęsiantis investicijų augimas ir vidaus vartojimo atsigavimas leis bendrovėms išlaikyti aukštą kapitalo grąžos rodiklį“, - pranešimą geromis naujienomis užbaigė M. Ignotas.
