Kaip teigia ekoįstaigų vaikams įkūrėjai Lietuvoje, viskas prasideda nuo to, koks yra tėvų požiūris – ar jie suvokia, kad jų vaikas turi augti tokiose sąlygose, kurios skatina meilę viskam, kas tikra ir be dirbtinių medžiagų ir priedų ne tik aplinkoje, bet ir ant pusryčių ar pietų stalo.
Apie ekologinio ugdymo iniciatyvas ir jų naudą augančiai asmenybei kalbamės su ekoidėjas darželiuose puoselėjančiais jų įkūrėjais.
Pirmasis ekologiškas darželis Vilniuje įsteigtas prieš daugiau nei dešimt metų. Mintis imtis tokios iniciatyvos steigėjams gimė labai paprastai – ją padiktavo šeimos gyvenimo būdas ir noras auginti ne tik savo, bet ir kitų vaikus sveikai ir atsakingai.
„Mes rūpinamės savo gyvensena, aplinka, mums svarbu, kad kuo mažiau terštume gamtą, kad paliktume po savęs kažką vertingo – kad paskui netektų dėl to gėdytis. Mūsų tikslas – pasaulį nors truputį paversti švaresniu, mažinti vartotojiškumą ir su tuo susijusias savybes. Tokią filosofiją diegiame ir auklėtiniams“, – pristato ekoidėjas darželyje kasdien puoselėjanti I. Lauciuvienė.
Ugdymo įstaigose mokoma labai paprastais, elementariais būdais, bet dažniausiai viskas gimsta iš poreikio. „Reikia žvakės – liejame žvakes! Reikia muilo – verdame muilą! Viską, ko mums reikia, mes galime pasigaminti patys, norime, kad tai suprastų ir mūsų darželio vaikai.
Jie šias žinias parsineša namo, perduoda tėvams. Tokiu būdu netgi vaikai gali mokyti tėvelius ekologiško gyvenimo, o tai jau dviguba nauda“, – kalba sveiką gyvenseną ir meilę aplinkai diegiantys pedagogai.
Ekologiško gyvenimo būdo ir ugdymo šalininkai patikina, kad jei vaikas nuo pat ankstyvosios vaikystės bus ugdomas taip, kad atkreiptų dėmesį į aplinką, jos neterštų, padėtų jai būti gražesnei, gyventų ekologišką gyvenimą – tikrai didelė tikimybė, kad ir užaugęs jis taip gyvens. Nuo mažų dienų skatinant ekologinį mąstymą jis giliai įsišaknija vaiko sąmonėje.
„Pirmieji septyneri vaiko gyvenimo metai labai svarbūs jo raidai. Jei vaikas ugdomas iki 7 metų toje pačioje aplinkoje, tų septynerių metų ugdymas tikrai palieka pėdsaką vaiko mąstyme. Jis pats, kaip asmenybė, tampa tvirtesnis. O juk būtent nuo žmogaus vidinės stiprybės ir sąmoningumo priklauso, ar jis pasuks savo gyvenimą ekologiška kryptimi“, – teigia vieno iš ekologinių darželių Lietuvoje įkūrėja J. Augustinavičiūtė-Porochnia.
„Mes jau paruošėme 13 kartų, vyriausieji šiuo metu dvyliktokai, palaikome su jais ryšius, matome, kad mūsų ugdymas tikrai turi įtakos jų dabartiniam gyvenimui, pasirinkimams, požiūriui. Vadinasi, užvėrus darželio duris, įgytos žinios bei mąstymo kryptis niekur nedingsta, ji išlieka orientuota į ekologišką gyvenimą“, – džiaugiasi I. Lauciuvienė.
Šiuos darželio įkūrėjus žodžius patvirtina ir ilgamečiai ekologinio ugdymo rezultatai, kuriuos galima nesunkiai įvertinti pasitelkus grįžtamąjį ryšį – per nuolatinį komunikacijos procesą su ekodarželių auklėtiniais.
Visuomenės tyrimai rodo, kad ekologinis ugdymas šiuo metu yra vienas iš lemiamų veiksnių, kai tėvai renkasi, kur ugdyti savo vaiką.
Pripažįstama, kad ekologinis ugdymas visų pirma prasideda nuo to, kokia yra valgymo kultūra – ar siekiama maitintis kuo natūralesniais produktais, ar vertinamas ne masiniu būdu užaugintos gėrybės.
Ekoiniciatyvas propaguojančiuose Lietuvos darželiuose patiekimas įvairus ir maistinių medžiagų turtingas maistas, pavyzdžiui, burokėlių kotletai.
„Vaikas turi suprasti, kad vartojimas yra kontroliuojamas veiksnys ir kad galima ir reikia siekti vartoti kuo mažiau, bet kuo daugiau naudos sveikatai turinčius produktus“, – ugdymo patirtimi dalijasi ekologinio gyvenimo būdo ekspertai.
Moksliniai tyrimai pagrindžia mintį, jog ekologinės iniciatyvos geriausiai įsisavinamos tada, kai pradedamos skiepyti nuo mažens – kuo daugiau dėmesio skiriama sveikatai, aplinkai ir gyvenimo būdui analizuoti, tuo geresnių rezultatų galima sulaukti vėlesniuose individo raidos etapuose.
